Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, bus kompensuojamos ir jų paieškos, ir persikraustymo išlaidos.

„Lietuva pastaruoju metu jaučia aukštos kvalifikacijos talentų stygių. Šiuo metu taip pat patiriame beprecedentį spaudimą dėl karo Ukrainoje, todėl turime pasiūlyti netipines paramos priemones, kurios jau pasiteisino kitose šalyse“, – sakė A. Armonaitė.

Užimtumo įstatymo pataisomis siūloma, kad vienkartinė kompensacija persikėlimo išlaidoms į Lietuvą atvykstančiam darbuotojui siektų apie 3 tūkst. eurų (4,1 minimalaus mėnesio atlyginimo), o įmonių aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos užsienyje išlaidoms – iki 5,2 tūkst. eurų (7,1 MMA).

Išmoka bus mokama šešis mėnesius išdirbusiam žmogui, o įmonei – po 12 mėnesių nuo sutarties pradžios. 

Anot A. Armonaitės, parama padėtų įmonėms, siekiančioms persikelti į Lietuvą arba pritraukti nišinių sričių aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Atsižvelgiant į situaciją Ukrainoje, siūloma pritaikyti lengvesnes sąlygas ir nuo karo bėgantiems žmonėms.

Bus kompensuojamas tik tų darbuotojų, kurių dabar trūksta Lietuvoje ir kurių darbas įtrauktas į trūkstamų aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąrašą, persikėlimas. Žmogus turės būti įdarbintas neterminuotam laikui, jo vidutinis atlyginimas šešis mėnesius privalės būti ne mažesnis kaip 4,1 MMA.

Tačiau ukrainiečiams siūloma daryti išimtį dėl trūkstamų profesijų sąrašo, jei jie nėra Lietuvos gyventojai bent penkerius metus, taip pat nustatyti žemesnę darbo užmokesčio kartelę – apie 1750 eurų (iki mokesčių, 2,4 MMA).

Pasak Socialinė apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, pataisoms įgyvendinti šiemet reikėtų 5,1 mln. eurų, 2023 metais – 7,1 mln. eurų, 2024 metais – 9,6 mln. eurų.

Pataisos įsigaliotų, jei joms pritars Seimas.