Pagal Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų siūlymą siekiama palengvinti trečiųjų šalių piliečių, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, įdarbinimą, paprastinti migracijos procedūras, mažinti administracinę naštą.

Siūloma, kad nuo kitų metų visi užsieniečiai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje galėtų kreiptis nuotoliniu būdu. Taip pat siūloma vienu mėnesiu trumpinti leidimo išdavimo terminą.

Mažinami ir užsieniečių darbo patirties ir kvalifikacijos reikalavimai: nustatomos alternatyvos darbdaviams pasirinkti labiausiai jiems tinkančius darbuotojus – ar turinčius tinkamą kvalifikaciją, ar darbo patirtį, ar tokius, kuriems mokės vidutinį darbo užmokestį.

Be to, siūloma nuo 1,5 iki 1,2 mažinti minimalų darbo užmokesčio dydį (BDU), kurį įsipareigoja mokėti darbdavys.

Nuo kitų metų liepos nebūtų išduodamos nacionalinės vizos darbo pagrindu – vietoj jų būtų išduodami leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu. Teigiama, jog taip sumažėtų administracinė našta.

Taip pat lengvinamos sąlygos atvykstantiems užsieniečiams, baigusiems studijas ar profesinį mokymą Lietuvoje ne vėliau nei prieš 10 metų, paprastinamos užsieniečių atvykimo stažuotis sąlygos.

Siūlymai parengti atsižvelgiant į Lietuvos verslo tarybos nurodytas problemas – bendrą situaciją vidaus darbo rinkoje, darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos, trūkumą, sudėtingas migracijos procedūras.

Nurodoma, kad dabartinis reguliavimas yra sudėtingas, ne visi užsieniečiai gali kreiptis nuotoliniu būdu dėl leidimų laikinai gyventi, jie išduodami per vieną-keturis mėnesius, be to, draudžiama Lietuvoje įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, iš dalies jų reikalaujama darbo patirties ir kvalifikacijos, esama ribojimų dirbti ar keisti darbdavį, atsivežti šeimos narius.

Migracijos departamento duomenimis, didžioji dalis į Lietuvą atvykstančių užsieniečių iš trečiųjų šalių dirba žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbus. Mėlynoji kortelė, liudijanti aukštą kvalifikaciją, 2020 metais išduoda tik 289 asmenims.