Vyriausybė trečiadienį vėl svarstys, ar dėl tiesiamo elektros kabelio į Švediją "NordBalt" sumažinti atviroje jūroje esančio išorinio Klaipėdos uosto plotą.

Dėl to ministrų kabinetas spręs trečiadienį. Vyriausybė jau kartą svarstė tokį Susisiekimo ministerijos siūlymą, tačiau paprašyta jį dar kartą suderinti tarp suinteresuotų institucijų.

Teigiama, kad uosto plotą būtina mažinti, nes anksčiau jungties projektuotojai nenumatė, jog kabelis kirs išorinį uostą - jame inkarus nuleidžiantys laivai gali jį pažeisti arba nutraukti.

Susisiekimo ministerija teigia, kad uostas neteks pietvakarinės teritorijos, esančios lygiagrečiai su vidiniame uoste esančia Kiaulės nugaros sala, kur statomas SGD terminalas, o jo plotas sumažės 2,15 tūkst. hektarų iki 24,4 tūkst. hektarų.

Uosto direkcijos teigimu, " NordBalt" kabelis trukdys saugiai laivybai, todėl būtina išorinio reido vakarinę dalį perkelti 3 mylias į vakarus, be to, reikia atitraukti uosto ūkines zonas nuo akvatorijos ribų ir inkaraviečių ne mažiau kaip 5 mylias.

"NordBalt" teritorijų planavimo dokumentus rengė vienam didžiausių Šiaurės Europoje aplinkos inžinerijos, projektavimo ir konsultavimo koncernui Švedijos "Sweco" priklausanti bendrovė "Sweco Lietuva".

"NordBalt" jungtis tiesiama per pajūrio juostos dalį Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Jungtį sudarys du greta pakloti kabeliai, iš viso jo bus pagaminta 900 kilometrų.

520 mln. eurų (1,795 mlrd. litų) vertės 700 MW galios " NordBalt" jungtį numatoma nutiesti iki 2015 metų gruodžio. Kabelį jungčiai už 932 mln. litų (270 mln. eurų) gamina ir sumontuos konkursą laimėjusi Švedijos bendrovė ABB.