„Užbaigti fizinio barjero statybą – 102,8 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje teigė politikė.

Anot jos, dar 4,1 mln. eurų numatyti migrantų srautų valdymui.

„Taip pat 26 mln. planuojami tiesiai iš ES kameroms pasienyje įsigyti jau ne iš valstybės biudžeto pajamų“, – dėstė ministrė.

Kaip vėliau nurodė Vidaus reikalų ministerija, iš viso kitų metų biudžete viešajam saugumui užtikrinti bei valstybės sienos apsaugai norima skirti 747,7 mln. eurų – 127 mln. daugiau nei pernai.

Išskyrus fizinį barjerą, vien viešojo saugumo sričiai siūloma skirti 641,4 mln. eurų. iš jų 31 mln. skirtas būtų vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų nuosekliam darbo užmokesčiui didinti, 5,5 mln. eurų – pareigūnams aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis, 7 mln. eurų – pareigybėms komplektuoti. Į šią sumą įeina ir minėtos išlaidos migrantų srautų valdymui.

2022 metais numatyta lėšų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos ginkluotei atnaujinti pagal NATO nustatytus standartus – tam suplanuota 3,5 mln. eurų Krašto apsaugos ministerijos biudžete.

Siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje su Baltarusija pradėtas statyti fizinis barjeras – pjaunančios vielos užtvaros, o už jos – trijų aukštų vielinė tvora. Pirminiais duomenimis, tai Lietuvai kainuos 152 mln. eurų.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais. Be to, tvora nebus statoma pelkėtose ar kitose dėl sudėtingų gamtos sąlygų neįveikiamose vietose.

Ją iš viso planuojama įrengti 502 km siekiančiose atkarpose.

Rugsėjo pabaigoje energetikos grupės „Epso-G“ valdoma statybos įmonė „Tetas“ pradėjo 111 kilometrų ilgio tvoros statybą.

Pasak „Epso-G“ generalinio direktoriaus Rolando Zuko, lygiagrečiai pradėtus pirkimus dėl likusių 400 kilometrų tvoros statybos darbų tikimasi baigti per spalį ir lapkritį pasirašyti sutartis su subrangovais.