„Tai yra principinė pozicija, kad dyzeliniai automobiliai turėtų būti mažiau skatinama alternatyva, o skirtumas šiandien tarp benzininių ir dyzelinių kuro akcizų egzistuoja“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė ministras.

„Mes pildamiesi dyzelinį kurą į automobilius, naudodami privačiam transportui, importuojame taršą į miestus“, – pridūrė jis.

Pasak S. Gentvilo, paskata rinktis dyzelinį automobilį turėtų mažėti, švaresnio kuro pasirinkimas – augti, kol elektromobiliai taps įperkami vidutiniam Lietuvos gyventojui.

„Brangs palaipsniui dyzelino akcizas, kalba eina apie 3-4 centus kasmet, kol susilygins su benzino apmokestinimu. Kadangi dyzeliniai yra ekonomiškesni, sudegina mažiau kuro, tai ir kaina, ir ekonomija lemia tai, kad gyventojai sėda į dyzelinius automobilius, tai bent kainos balansą norime suvienodinti su benzininiais automobiliais“, – sakė S. Gentvilas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, taip pat siūlymui didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui. Dėl jų dar turėtų spręsti Seimas. Abu pakeitimai turėtų įsigalioti 2023 metais.

„Pakankamai toli į ateitį ir siunčia signalą. Taršos mokesčiai nėra fiskaliniai mokesčiai, jie yra elgesio mokesčiai, tai galima jų išvengti. Yra metai laiko pasikeisti šildymo rūšį, transporto rūšį ir nemokėti šitų mokesčių“, – sakė ministras. 

Jis pabrėžė, kad pakeitimai būtini dėl tarptautinių įsipareigojimų, kurių nevykdymas nuo 2030 metų kainuotų sankcijas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį teigė, kad svarstant įvesti automobilių taršos mokestį, būtina kalbėti apie kitų mokesčių mažinimą, pavyzdžiui, gyventojų pajamų, „Sodros“ ar pelno mokestis. S. Gentvilas sako tam pritariantis.