Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvoje moterų užimtumas siekia 77 proc. ir vos 2 proc. nusileidžia vyrų užimtumui. Pagal šį rodiklį tarp Europos Sąjungos šalių užimame antrą vietą po Švedijos. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. vyrų ir moterų atlygimų skirtumas Lietuvoje siekė 12,4 proc. ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

„Atlyginimų viešinimas yra mažas, tačiau labai svarbus žingsnis, sprendžiant atlyginimų skirtumų problemą. Šioje srityje pokyčiai nepasiekiami labai greitai. Turi keistis visuomenės nuostatos, svarbi darbdavių motyvacija ir jų įsitraukimas. Labai dėkoju visiems darbdaviams, kurie net nelaukdami teisės aktų įpareigojimų, savo iniciatyva, sudaro palankias sąlygas moterims, motyvuoja jas ir moka deramą atlygį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Europos Komisijai keliant klausimą dėl vyrų ir moterų atlyginimų skaidrumo, darbuotojų teisės gauti informaciją apie dirbančiųjų tokį patį darbą atlyginimo dydį ir įpareigojimo įmonėms, turinčioms daugiau kaip 250 darbuotojų skelbti informaciją apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, Lietuva daugumą šių priemonių jau taiko.

Pavyzdžiui, Darbo kodekse yra numatyta, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio dydį; darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20, darbuotojų atstovams privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie darbuotojų nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį.

Be to, įmonėse, kuriose yra 20 ir daugiau darbuotojų, turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, kurioje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai, priedų ir priemokų skyrimo tvarka ir kt. Prieš ją tvirtinant ar keičiant, darbuotojai informuojami ir su jais konsultuojamasi apie tai. Trumpai tariant, darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais.

Valstybinė darbo inspekcija imamasi tam tikrų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Pavyzdžiui, atlieka patikrinimus įstaigose, siekdami nustatyti darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų priežastis.

Socialiai atsakingos įmonės jau ir dabar imasi tam tikrų priemonių, kurios neprivalomos pagal teisės aktus, bet prisideda prie darbo užmokesčio skirtumų mažinimo, ir yra gerosios praktikos pavyzdžiai. Vienas iš jų – lygybės tarp skirtingų lyčių matrica. Vykdant atlygio peržiūrą yra atsižvelgiama į tai, kuri lytis konkrečiame pareigybių lygyje yra dominuojanti pagal gaunamą darbo užmokestį. Tokiu atveju priešingos lyties darbuotojams papildomai yra padidinamas darbo užmokestis, siekiant mažinti atlygio atotrūkį tarp skirtingos lyties darbuotojų.

Be to, pažangia įmonių praktika laikytini ir veiksmai, kuomet stebima, kiek vyrų ir kiek moterų pasinaudojo vertikalios karjeros galimybėmis, dalyvavo mokymuose, vyko į komandiruotes. Pozityvia praktika laikytinos ir įstaigose organizuojamos anoniminės apklausos, kurios padeda išsiaiškinti, kokia yra pačių darbuotojų nuomonė, tiek darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų, tiek kitais diskriminacijos darbovietėje klausimais.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. nedarbo lygis sudarė 8,5 proc. Moterų nedarbo lygis sudarė 7,7 proc. vyrų – 9,3 proc.

2020 m. 15-64 m. amžiaus grupės gyventojų užimtumo lygis – 71,6 proc. Šios amžiaus grupės moterų užimtumas sudarė 71 proc., vyrų – 72,2 proc.

Darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumas, visų pirma, susidaro dėl horizontaliosios ir vertikaliosios darbo rinkos segregacijos. Trumpai tariant, egzistuoja „moteriškos“ ir „vyriškos“ profesijos, pavyzdžiui, vyrai dažniausiai dirba IT srityje, moterys – švietimo, sveikatos priežiūros srityje ir t. t. Vyrai taip pat dominuoja tarp užimančių aukštas pareigas. Kita priežastis – moterys kuriam laikui iškrenta iš darbo rinkos dėl vaiko priežiūros atostogų, artimųjų slaugos.