„Įtampų pasaulyje užtenka. Ir jos kol kas auga. Neabejotinai, kad tai paliečia ir mūsų klientus, ir mus pačius“, – prisipažino „Pakmarko“ generalinis direktorius Virginjus Gumbaragis.

Įmonė turi padalinį Vokietijoje, nemaža dalis užsakymų – iš Vokietijos. Įmonės vadovas sako, kad mato, kaip vokiečiai kone kasdien ieško sprendimų tuomet, kai visa Vokietijos ekonomika išgyvena radikalų posūkį atsisakant priklausomybės nuo rusiškų dujų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Racionaliai pertvarko, atpigina energetinius resursus, „brangiomis valandomis“ išjungia gamybos energetinius poreikius. Mes matome tai iš vidaus labai ryžtingus ir racionalius sprendimus“, – savo pastebėjimais dalinosi V. Gumbaragis.

Vien ryžto ir racionalumo gali neužtekti. Didžiausias Vokietijoje „Deutsche Bank“ skelbia, kad Vokietijos ekonomika – šaltyje. Nepaisant trijų milžiniškos apimties gelbėjimo paketų, Vokietijos BVP kitais metais gali smukti 3-4 proc. Didžiausiai ekonomikai Europoje, vienai didžiausių pasaulyje, toks smukimas būtų milžiniškas.

„Vokietijos ekonomika jau yra recesijoje. To mes nematome oficialioje statistikoje, bet pamatysime, kai bus paskelbti trečio metų ketvirčio duomenys. Nes eksporto užsakymai mažėja jau 6 mėnesius iš eilės. Vokietijos apdirbamosios gamybos apimtys yra nukritusios iki žemiausio lygio per 8 metus“, – įspėja „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vokiečių problemos atsilieptų visai Europai. Lietuvos įmonėms Vokietija – pagrindinė prekybos partnerė.

„Atitinkamai per tai mes galime pajusti, kad mažėja Lietuvoje pagaminamų prekių ir paslaugų paklausa“, – pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Tai yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka, daugiau negu dešimtadalis Lietuvoje pagamintų prekių yra eksportuojama į Vokietiją. Natūralu, kad ir Lietuvos pramonės eksporto apimtys per ateinantį pusmetį sumažės“, – tikino N. Mačiulis.

Dalis įmonių jau dabar jaučia, kad užsakymų iš Vokietijos mažėja.

„Žmonės pradeda taupyti, mažėja vartojimas. Natūraliai ir užsakymų kiekis yra mažėjantis. Tai yra normalu. Tą pastebime Europoje. Mūsų pramonė bendradarbiauja su dideliais Vokietijos gamintojais iš statybų sektoriaus, kurie dirba su scenarijais kitais metais pradedant nuo sausio mėn. mažinti 20-30 proc. gamybą. Galbūt ne visai stabdyti“, – įžvalgomis dalinosi „Klasmann-Deilmann“ vadovas Kazimieras Kaminskas,

Vokiečių kancleris keliauja po pasaulį, ieško naujų dujų tiekėjų. „Netapsime priklausomi nuo vieno tiekėjo, mums taip tikrai nepasikartos“, – tikino Olafas Scholzas.

Bet transformacija užtruks. Šią žiemą gigantiškoms vokiečių gamykloms gali tekti stoti ir savo noru. Ne dėl to, kad truktų dujų, bet jų kaina būtų tokia aukšta, kad neapsimokėtų veikti. Panašiai kaip Lietuvoje jau stojo „Achema“, „Lifosa“ ir keliolika smulkesnių įmonių.

„Net jeigu nereikės fiziškai apriboti dujų, elektros tiekimo, kurios įmonės gali vartoti, kurios – ne, mes matysime vis tiek stabdomas įmones“, – įspėjo N. Mačiulis.

Lietuvos bankas, Finansų ministerija tebesilaiko prognozės, kad Lietuvos ekonomika kitais metais augs. Nors galingiausia Žemyno ekonomika – Vokietija – sau numato ryškų smukimą.

Reikia sugebėti greitai prisitaikyti, reaguoti į kažkokius naujus iššūkius.

„Lietuvos bankas šitą dalyką vertina. Darydami prognozes dalyvaujame bendrame Europos centrinio banko sistemos prognozavimo procese. Ten visi šie dalykai yra vertinami“, – gynėsi G. Šimkus.

Priežasčių optimizmui Lietuvoje yra. Jei recesija Vokietijoje išplistų, problemų kiltų visoms Europos šalims. O Lietuvos verslininkai ne kartą įrodė, kad prisitaiko vieni pirmųjų. Taip buvo po 2008-tųjų krizės, po 2014-ųjų sankcijų karo su Rusija, per pandemiją.

„Reikia sugebėti greitai prisitaikyti, reaguoti į kažkokius naujus iššūkius. Kol kas mūsų apkrovimas pilnas ir mes su tuo susitvarkome“, – sakė „Pakmarko“ generalinis direktorius.

Lietuvos įmonės – vienos mažiausiai įsiskolinusių Europoje. Bet lygiai taip pat energijos kainos – rekordinės. Ir senokai pasaulis matė tiek įtampų, kai per vieną dieną prognozės ar planai gali apsiversti.

„Alternatyvių neigiamų scenarijų tikimybė yra labai didelė ir turbūt labai arti 50 proc. Gali būti ir taip, ir taip“, – sakė N. Mačiulis.