Anot jo, bet kokiai rinkai efektyviai funkcionuoti viena pagrindinių sąlygų – pakankamas informacijos kiekis.

„Tarkime, žmogus atėjęs į parduotuvę, iš karto mato produkto kainą, sudėtį, kilmę, kuo daugiau informacijos turi pirkėjas, tuo jam lengviau priimti sprendimą. Tai taikoma ir darbo rinkai. Be abejones, tai padidins darbo rinkos efektyvumą. Dažnai būdavo, kad atėjęs į darbo pokalbį asmuo turėdavo visiškai kitokius darbo užmokesčio lūkesčius nei būdavo pasiūloma“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto vertinimu, įpareigojimas skelbti darbo užmokestį leis sugaišti mažiau laiko, skiriamo darbo pokalbiams, tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Dažnai būdavo, kad atėjęs į darbo pokalbį asmuo turėdavo visiškai kitokius darbo užmokesčio lūkesčius nei būdavo pasiūloma.

„Manau, kad tai teisingas žingsnis, nes tai didina darbo rinkos efektyvumą. Nesakau, kad būtent nurodytas atlyginimas ir bus sumokėtas, bet tai paspartins darbo paieškos procesą tiek darbuotojams, tiek darbdaviams“, – teigė ekonomistas.

Jo manymu, dalis darbo ieškančių žmonių tiesiog neatvyks į pokalbį, pamatę, kad darbo užmokestis neatitinka jų lūkesčių ir darbdaviui bus lengviau ieškotis darbuotojų.

„Paskelbęs orientacinį darbo užmokestį darbdavys automatiškai galės tikėtis, kad žmonės, kurie ateina į darbo pokalbį, informaciją jau yra gavę, todėl kažkokių siurprizų kalbant apie darbo užmokestį, nebus“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, darbo užmokesčio skelbimas – įprasta praktika tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Australija, Naujoji Zelandija.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė įpareigoti darbdavius darbo skelbimuose informuoti, koks atlyginimas darbuotojui siūlomas.

Už tai, kad Darbo kodekso pataisos būtų priimtos, balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 5 parlamentarai, susilaikė 30 Seimo narių.

Skelbimuose turės būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas nuo mažiausio iki didžiausio.