„Jei rimčiau, tai tikimybė didėja, kad lėtoji Estija ir šios krizės metu aplenks Lietuvą, nes kuo didesni ekonominiai suvaržymai – tuo mažesnis ekonomikos augimas ir didesnis biudžeto deficitas, tad didėja tikimybė, kad Lietuvai, priešingai nei Estijai, teks ateityje „veržtis diržus“, – feisbuke rašo ekonomistas. 

Anot jo, Estijoje, priešingai nei Lietuvoje, antrojo karantino metu veikė ne maisto prekių parduotuvės bei daugelis kitų verslų.

„Be to, nepaisydama savo lėtumo, Estija jau švelnina karantino apribojimus, tarkim,  nuo sausio 18 dienos leista atsidaryti restoranams ir kavinėms (tiesa, tik nuo 6 val. ryto iki 7 val. vakaro), muziejams bei daliai laisvalaikio paslaugas teikiančių įmonių. Taip pat nuo sausio 25 dienos yra teikiamos kontaktinio ugdymo paslaugos visiems moksleiviams (iki sausio 25 kontaktinio ugdymo paslaugos buvo teikiamos tik 1-4 ir 9-12 klasių moksleiviams). Taip pat Estijoje nėra reikalavimo dėvėti kaukes lauke ir nėra suvaržymų judėjimui šalies viduje“, – apžvelgė Ž. Mauricas. 

Anot jo, Estijoje mirčių skaičius 2020 metais, lyginant su 2019 metais, išaugo 3,2 proc., o Lietuvoje –  13,5 proc.

„Facebook“ nuotr.

Kaip penktadienį pranešė Statistikos departamentas, iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 181 tūkst. 28 žmonės, 126 tūkst. 548 asmenys pasveiko, 49 tūkst. 584 – tebeserga. Nuo koronaviruso šalyje mirė 2762 žmonės.

Lietuvoje karantinas ir judėjimo ribojimai yra pratęsti iki kovo mėnesio. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog tai nereiškia, kad jis visą šį laikotarpį galios tokia pačia apimtimi, kokia taikoma šiuo metu.

Lietuvoje karantinas paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas. Šiuo metu šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.