„Infliacijos (prognozę – BNS) truputį padidinome daugiausia dėl vis dar nemažėjančių maisto kainų, bet tikimės, kad kitais metais galbūt netgi turėsime šiokią tokią defliaciją“, – trečiadienį pristatydamas Lietuvos ekonomikos apžvalgą teigė Ž. Mauricas.

„Vis tiek statistiškai Lietuvoje (maisto – BNS) kainos nekrenta. Jos nebekyla, bet jos ir nekrenta“, – teigė Ž. Mauricas.

„Vasarą, kai įsijungia sezoniškumas, ypač liepą, rugpjūtį, rugsėjį, maisto kainos būna žemesnės. Tai turėtų šiek tiek sumažinti bendrą infliacijos lygį. Matyt, kad matysime daugiau defliacinių mėnesių, tačiau lieka klausimas, koks tas kritimas bus ir, ar jis apskritai bus“, – pridūrė ekonomistas.

Tuo metu energijos kainos, pasak analitiko, infliacijos augimo nebelemia. 

Valstybės duomenų agentūra skelbė, jog Lietuvoje gegužę mėnesio defliacija buvo 0,2 procento, tuo metu per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 11,7 proc.

Ž. Mauricas: tarp grėsmių ekonomikai ateityje – mažiau dirbančiųjų bei kūdikių

Ž. Mauricas sako, jog Lietuvos ekonomikai ateityje kils  grėsmių dėl mažėsiančio dirbančiųjų skaičiaus bei gimstamumo.

Tuo metu pagrindinės grėsmės Lietuvai artimiausiu laikotarpiu – Rusijos invazija į Ukrainą ir jos padariniai, kylančios palūkanų normos bei politinis neapibrėžtumas.

Remdamasis EBPO prognozėmis Ž. Mauricas teigė, kad Lietuvos ekonomikos augimas labiau pradės mažėti nuo 2026 metų, o nuo 2028-ųjų bus mažesnis nei 1 proc. Pasak jo, tai susiję pasibaigsiančiu pensinio amžiaus didinimu, mažėsiančiu dirbančiųjų skaičiumi bei gimstamumu.

„Jeigu mes išsikasime dar vieną demografinę duobelę, vienintelė strategija ateityje – pasikliauti imigracija“, – trečiadienį pristatydamas naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą teigė Ž. Mauricas.

„Dėl to labai stipriai padidės spaudimas sveikatos apsaugos sistemai, kuriai reikės daugiau finansavimo, socialinės apsaugos sistemai reikės daugiau finansavimo, mažesnis vaikų skaičius veiks tam tikrus sektorius, pradedant darželiais ir mokyklomis. Todėl Lietuvai reikia rimtai apgalvoti ir dar kartą dėmesį skirti protingai ir išmaniai migracijos politikai“, – teigė analitikas.

Pasak ekonomisto, taip pat reikėtų mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

„Jeigu anksčiau šalys konkuruodavo dėl investicijų mažindamos pelno mokesčius, tai dabar ta konkurencija, sakyčiau, dar didesnė darosi dėl talentų ir darbuotojų pritraukimo“, – teigė Ž. Mauricas.

„Luminor“ prognozuoja, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis 0,5 proc. Kovą bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 1 proc.

Banko analitikai mano, kad 2024 metais ekonomikos augimas sieks 3 proc. – 0,5 punktais mažiau nei prognozuota kovą. 

„Dabar matome, kad didėja kitos grėsmės, ypatingai dėl palūkanų normų, taip pat kalbant apie ilgalaikę Lietuvos kryptį, mokesčių reformą ir kitus dalykus, kurie gali sukelti įvairias tam tikrų asmenų grupių reakcijas. Todėl mes grįžome į tą neigiamą zoną, bet dedame nedidelį minusą“, – sakė Ž. Mauricas.

„Šiek sumažinome ir kitų metų prognozę, vėlgi dėl to, kad didesnės palūkanos stabdys atsigavimą ir kitais metais ir to spyruoklės atšokimo bus mažiau“, – pridūrė ekonomistas. 

Banko analitikai skaičiuoja, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., 2024 metais – 6,8 proc., o darbo užmokestis atitinkamai augs 11 ir 7 procentais.

Pasak Ž, Maurico, darbo rinkoje stebimas atsparumas, o palanki situacija joje turėtų išlikti bent iki šių metų rudens.

„Pramonės sektoriuje užimtųjų skaičius šiek tiek sumažėjo, ženkliau jis sumažėjo baldų pramonėje, tačiau mes matome tendencijas, kad darbuotojai visgi pakankamai nesudėtingai susiranda darbus kituose sektoriuose“, – teigė Ž. Mauricas.

„Darbo rinka kol kas nejaučia krizės ir gali būti, kad pakankamai palanki situacija išsilaikys iki rudens“, – pridūrė ekonomistas.

Jo teigimu, vėlesnė situacija darbo rinkoje priklausys nuo to, kaip atsigaus pramonė.

„Jeigu pramonės sektorius matys šviesą tunelio gale, tada nedarbo lygis bent jau ženkliai neaugs, o jeigu situacija prastės, tuomet galime sulaukti didesnio atleidimo ir bankrotų skaičiaus“, – teigė Ž. Mauricas. 

Einamosios sąskaitos balansas, pasak banko, šiemet sieks 1 proc., o 2024 metais – 2 proc. BVP.

Biudžeto deficitas šiemet sieks 1,5 proc., o kitąmet – 2 proc. BVP, skelbia „Luminor“. Kovą prognozuota, kad šiemet biudžeto deficitas sieks 3 proc., o 2024 metais – 2,5 proc.

Pasak Ž. Maurico, einamosios sąskaitos balanso ir biudžeto deficito prognozės pagerėjo dėl palankesnės situacijos energetikos sektoriuje.