Ekonomistas kartu pabrėžia, kad Lietuvos vyriausybė gana neblogai atlaikė spaudimą didinti išlaidas, nors dalis priimtų ir dar svarstomų pagalbos gyventojams priemonių nėra ilgalaikės.

„Vertinant daugelio institucijų prognozes, kitais metais prognozuojama 2–3 proc. infliacija euro zonoje (...) Nereikėtų prieš tą nuokalnę, kad ir kokia ji būtų minkšta ar kieta, pripūsti papildomų burbulų Lietuvoje – tiek infliacijos, tiek būsto kainų, tiek valdžios sektoriaus išlaidų“, – trečiadienį vykstančiame forume „Lietuvos Davosas“ sakė Ž Mauricas.

„Dėl to mes nemaža dalimi taip puikiai visi jaučiamės – nes truputį kas ir atsisuka kranelis ir mes gauname daug pinigų“, – pažymėjo ekonomistas.

Būtent valstybės išlaidos, jo teigimu, Lietuvoje augo sparčiausiai visoje euro zonoje. Todėl Ž. Mauricas įspėjo, kad dar labiau jas didinti, pavyzdžiui, pasiduoti politiniam spaudimui ir taikyti įvairias kompensacijas, gali būti pavojinga.

„Dabar yra pavojinga, nes jei išsipūsime ir ateisime į tą nuokalnę labai išsibalansavę, išsipūtę, labai didės tikimybė, kad nusileidimas bus ne minkštas, o kietas“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Visgi ekonomistas pagyrė Vyriausybę, jog ši neblogai atlaikė spaudimą taikyti ilguoju laikotarpiu netvarias pagalbos gyventojams priemones, tokias kaip opozicijos politikų ne kartą siūlytą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maisto produktams arba prezidento teiktą vienkartinių išmokų projektą.

„Dar neblogai mūsų Vyriausybė atsilaiko, nes kitos šalys yra žymiai labiau „pažengusios“ pinigų švaistymo prasme“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

Vis tik jis pažymėjo, kad metų pradžioje buvo priimtas gana netikslus sprendimas taikyti 9 proc. PVM lengvatą centriniam šildymui, o dabar svarstoma visiems gyventojams kompensuoti ir elektros kainų augimą.

Nekaltinu, nes spaudimas labai didžiulis iš kitų šalių, opozicijos. Bet siūlyčiau tokiais klystkeliais neiti ir koncentruotis į ilgalaikę perspektyvą.

„Bet tam tikra prasme ir neatsilaiko tam tikriems spaudimams ir lyg ir praėjusių metų vasarą-rudenį buvo vienoks naratyvas, o dabar ir ta PVM lengvata centriniam šildymui buvo įvesta, kuri nė socialinės atskirties nemažina. Ir dabar elektros kompensavimas visiems gyventojams“, – teigė Ž. Mauricas.

„Nekaltinu, nes spaudimas labai didžiulis iš kitų šalių, opozicijos. Bet siūlyčiau tokiais klystkeliais neiti ir koncentruotis į ilgalaikę perspektyvą“, – pridūrė jis.

Būtent ilguoju laikotarpiu, pasak ekonomistų, svarbiausia bus konkuruoti dėl darbo jėgos, svarstyti mažinti darbuotojų apmokestinimą, kad Lietuva būtų kuo konkurencingesnė kovoje dėl darbuotojų.

„Reikėtų galvoti, kada ir kaip mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Apie kilimą negali būti jokios kalbos. Jei šalys anksčiau konkuravo dėl investicijų, dabar konkuruoja dėl darbuotojų“, – teigė Ž. Mauricas, pabrėžęs, kad po pandemijos įsivyravus nuotolinio darbo galimybėms, intensyviai darbuotojus ir įmonės pritraukti siekia šiltosios Europos valstybės, pietinės JAV valstijos.

„Šiltesnis klimatas, mažesni mokesčiai, pigesnis būstas, patogesnė infrastruktūra – jos pritraukia labai daug darbuotojų“, – tęsė jis.