„Esamų nuomininkų ploto sumažinimas, tikėtina, kažkoks bus. Galbūt bus 80:20 taisyklė. Tikėtina, kad 80 proc. įmonių sumažins savo plotus 20 proc.“, – internetinėje diskusijoje antradienį sakė Ž. Mauricas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva išgyvena plėtrą tiek informacinių technologijų, tiek finansų paslaugų eksporto srityse.

„Lietuva šiais metais išsiveržė į priekį abiejose kategorijose. Informacinių technologijų paslaugų, jeigu eksportuodavome prieš 4 metus už 300 mln. eurų per metus, tai dabar jau 900 mln. eurų. Finansinių paslaugų segmente pirmą kartą Baltijos šalyse mes pirmaujame. Tai organinė plėtra suvalgys tą papildomą (biurų – ELTA) pasiūlą, jeigu ji tęsis, o manau, kad ji tęsis“, – sakė ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, dėl šių tendencijų situacija Lietuvai yra palankesnė.

Finansinių paslaugų segmente pirmą kartą Baltijos šalyse mes pirmaujame.

„Teko domėtis, kad Londonas, Niujorkas labai susirūpinę, kas bus su jų biurais, nes biurų kainos ir būsto kainos tuose miestuose labai didelės, ir didžiosios įmonės – „Google“, „Microsoft“ sako, kad kam aš mokėsiu tokią brangią nuomą, tokius didelius atlyginimus savo darbuotojams, kad jie trečdalį savo atlyginimo sumokėtų už būsto nuomą Londono centre, galiu judėti į mažesnius miestus. Ir tas judėjimas yra“, – sakė Ž. Mauricas.

„(...) Gal Lietuvai tai galimybė, nes Vilnius vis dar yra vienas pigiausių miestų, ir pakankamai vidutinio dydžio tiek būstas, tiek biurai santykinai pigūs. Vilnius turi nemažai kozirių“, – pridūrė jis.

NT rinkoje stebimas K formos atsigavimas

Ž. Mauricas taip pat pastebėjo, kad nekilnojamojo turto rinkoje stebimas K formos atsigavimas.

„Vieni segmentai atsigauna žymiai greičiau ir jau dabar stovi tvirtai ant kojų. Tuo metu kiti segmentai susiduria su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė pasikeitęs gyventojų ir verslo elgesys. Išpopuliarėjo darbas iš namų, internetinė prekyba, ir tie pokyčiai lemia nemažai kitų pokyčių bendrai NT rinkoje“, – sakė Ž. Mauricas.

„Daug klaustukų kelia, koks bus biurų augimo potencialas. Kalbant apie internetinę prekybą, daug klaustukų kelia prekybos, logistikos segmentų ateitis. Nepamirškime, kad yra dar viena tendencija, vykstanti šiuo metu, – tai yra gamybos grandinių trumpinimas. Taip pat turime žaliąjį kursą, dėl to įmonės žvalgosi plėsti savo gamybinius pajėgumus ES, ir tai yra gera galimybė pramonės sektoriui“, – pridūrė ekonomistas.

Visgi Ž. Mauricas pastebėjo, kad NT rinka, taip pat ir komercinio, per COVID–19 krizę nukentėjo žymiai mažiau, nei buvo tikimasi.

„Tai yra prociklinis sektorius, jei ekonomika smunka 5 proc., tai NT smunka 10 proc., bet šiuo metu mes tokių tendencijų nematome“, – sakė ekonomistas.