Pereiti į pagrindinį turinį

Žaibiškas politikų planas apmokestinti loterijas nepavyko

2021-12-14 03:00

Loterijų atstovai, sunerimę dėl viešai platinamos klaidingos informacijos, kad loterijų organizatoriai Lietuvoje sumoka mažiausiai mokesčių, kreipėsi į visas Seimo frakcijas prašydami išgirsti visus argumentus.

Pastebėjimas: Lo­ši­mų prie­žiū­ros tar­ny­bos duo­me­ni­mis, per pir­muo­sius tris šių me­tų ket­vir­čius lo­te­ri­joms pri­skai­čiuo­ta dau­giau nei 11 mln. eu­rų mo­kes­čių.
Pastebėjimas: Lo­ši­mų prie­žiū­ros tar­ny­bos duo­me­ni­mis, per pir­muo­sius tris šių me­tų ket­vir­čius lo­te­ri­joms pri­skai­čiuo­ta dau­giau nei 11 mln. eu­rų mo­kes­čių. / I. Gelūno / „BNS Foto“ nuotr.

„Tikimės, kad bus išlaikyti demokratiniai principai, vyks konsultacijos su visuomene, su visomis suinteresuotomis šalimis ir bus pasiekta visus tenkinančių rezultatų“, – dienraščiui sakė Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) prezidentas Andrius Karaliūnas.

Viena frakcija reagavo

Pasak A.Karaliūno, siūlymai didinti loterijų mokestį nėra nei apsvarstyti, nei paremti objektyviais kriterijais.

„Kiek mes prašėmės diskusijos su politikais, vienintelė Seimo frakcija „Vardan Lietuvos“ išgirdo, – dienraščiui pasakojo LLA prezidentas. – Iki šiol turėjome Vyriausybės išvadą, parengtą Finansų ministerijos, pritarti Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto projektui didinti mokesčius. Ir Ekonomikos ir innovacijų ministerijos siūlymą vis dėlto įvertinti mokestinės bazės skirtumus, nes visi kalba apie procentus ir bando juos sulyginti. Tačiau nelabai kas atskiria, kad procentai skaičiuojami labai skirtingai. Iš azartinių lošimų gaunamas 1,3 mlrd. eurų pajamos ir ne jos apmokestinamos, o skirtumas, kuris lieka išmokėjus laimėjimus. O loterijų pajamos yra dešimt kartų mažesnės. Todėl ir sakome, kad jei kalbama apie vienodus procentus, reikia suvienodinti ir mokestinę bazę.

Atrodo, buvo blickrygo planas viską priimti žaibiškai, kad niekas nespėtų atsipeikėti, ką norėta padaryti.

Be to, Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį į procesinius dalykus, kad skirta per mažai laiko konsultacijoms su visuomene. Gerai, kad atsirado ir Seimo narių siūlymų padiskutuoti – kam ta skuba.“

Praeitą trečiadienį demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ išklausė LLA pateiktą informaciją.

Visuomenė turi susipažinti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys buvęs premjeras, parlamentaras Algirdas Butkevičius iš frakcijos „Vardan Lietuvos“ atkreipė dėmesį, kad pasiūlymas padidinti apmokestinimą iki 18 proc. komitetui teiktas ne pagal nustatytą įstatymų priėmimo tvarką. Siūlymas, anot jo, visų pirma turėjo būti pateiktas visuomenei susipažinti, be to, tai mokestinis pakeitimas, todėl, prieš jį priimant, būtina sulaukti išvados iš Vyriausybės.

„Komitete svarstomi projektai turi būti pateikiami visuomenei susipažinti, ir būtų ne taip, kad vakare buvo 15 proc. tarifas, kitą dieną ryte – jau 18 proc. Kitas yra klausimas – ar galima taip elgtis su mokestiniais įstatymo projektais neatsakingai. Esame demokratinė šalis ir kiekvienas įstatymo projektas turi būti pristatytas visuomenei susipažinti, visuomenė gali parašyti savo atsiliepimus. Be to, mokestinių įstatymų projektams turi būti visą laiką pateikta išsami Vyriausybės išvada, o ne taip, kaip buvo pasakyta, kad finansų viceministrė pasakė, kad pritaria Vyriausybės vardu“, – ELTA sakė A.Butkevičius.

Parlamentaro nuomone, siūlomas mokesčio didinimas 5 proc. neišmintingas. Jis siūlė, kad jei jau mokestį nuspręsta didinti, tai reikėtų  daryti palaipsniui, vertinant poveikį verslui.

Kritinių vertinimų nebuvo

Per pirmąjį Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį trečiadienį, anot LLA prezidento A.Karaliūno, iš parlamentarų niekas kritiškai nepasisakė dėl pateiktos informacijos, tačiau buvo paprašyta patikslinti kai kuriuos duomenis. Prieš penktadienio posėdį visi patikslinimai jau buvo pateikti.

„Čia yra vienos parlamento frakcijos reakcija, – dienraščiui pasakojo jis. – O esame pateikę informaciją visoms. Tikimės, kad bus išlaikyti demokratiniai principai, vyks konsultacijos su visuomene, su visomis suinteresuotomis šalimis ir bus pasiekta visus tenkinančių rezultatų. Iki šiol viskas buvo daroma tokia pasiutusia skuba. Atrodo, buvo blitckrygo planas viską priimti žaibiškai, kad niekas nespėtų atsipeikėti, ką norėta padaryti.

Galiu tik pasidžiaugti, kad jau tas blitckrygas nebevyksta. Ir žmonės  išgirsta mūsų pateikiamus argumentus: kodėl skirtinga mokestinė bazė, kodėl loterijų lėšomis turi būti sprendžiamos azartinių lošimų priklausomybės problemos. Turbūt niekas nesiginčys ir neteigs, kad loterijos yra verslas, darantis žalą. Žaidimo pobūdis yra visiškai kitoks.“

A.Karaliūnas priminė, kad mokesčių klausimas buvo svarstomas nuo vasaros.

„Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad tai yra nesąmonė, „pakelta kvadratu“, kad ją reikia ištaisyti. Pasidžiaugėme, tačiau po savaitės tą ištaisytą „kvadratinį“ absurdą ėmė taisyti kitaip. Dar vėliau pasigirdo grasinimų, kad apskritai gali nacionalizuoti loterijas. Tai kelia daug klausimų. Ar taip gali vykti įstatyminiai procesai demokratinėje šalyje, o ne kokioje nors Baltarusijoje?“ – stebėjosi LLA vadovas.


Kiek sumokama mokesčių kitose šalyse?

LLA, neigdama viešai pasirodžiusią informaciją, kreipėsi į Seimo BFK ir visas parlamento frakcijas. Pasak loterijų atstovų, viešai klaidingai informuojama, kad loterijų organizatoriai Lietuvoje sumoka mažiausiai mokesčių. Jau dabar loterijos Lietuvoje yra dvigubai labiau apmokestintos nei azartinių lošimų organizatoriai, o mokesčiai siekia ES vidurkį, rašoma pranešime.

LLA savo išplatintame pranešime pateikė atlikto ekspertinio kitų šalių loterijų apmokestinimo vertinimą ir informaciją pateikė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Seimo frakcijoms.

„Apmaudu, kad esminė loterijų reguliavimo ir apmokestinimo reforma yra daroma remiantis klaidinga informacija. Jei loterijų mokestis būtų didinimas žymiai, loterijos ilgainiui taptų nepelningos ir iš jų apmokestinimo apskritai nebūtų surenkama jokių mokesčių“, – pranešime buvo cituojamas A.Karaliūnas.

Kreipimąsi LLA parengė reaguodama į viešai pasirodžiusius teiginius, kad loterijų organizatoriai Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) sumoka daugiau mokesčių bei yra įpareigotos skirti dalį pelno labdarai.

Vertinant ES veikiančių loterijų modelius, nustatyta, kad loterijų organizatoriai moka panašius mokesčius, kaip Lietuvoje, o kai kur, kaip, pavyzdžiui, JK, dar ir mažesnius.

Čekijoje loterijos moka 35 proc. tarifą, tačiau skiriasi apmokestinimo bazė. Lietuvoje šis dydis siekia 29 proc. Pakėlus mokesčius, kaip planuojama Seime, mokesčiai didėtų net iki 40 proc. JK nacionalinę loteriją organizuoja privataus kapitalo bendrovė, kuri moka 12 proc. mokesčius nuo parduotų bilietų.

Loterijų asociacija jau anksčiau kreipėsi į įvairias institucijas, Seimo narius, Vyriausybę reikšdama susirūpinimą dėl neskaidriai ir itin skubiai stumiamų įstatymo pataisų, kurioms įsigaliojus, loterijų organizatoriai Lietuvoje mokėtų didžiausius mokesčius Europoje ir iš esmės taptų nerentabilios.

Loterijų asociacija jau yra išsakiusi pasiūlymą suvienodinti azartinių lošimų ir loterijų mokesčių bazes – tai aiškiai parodytų, kad loterijos jau dabar yra du kartus labiau apmokestintos nei azartinių lošimų organizatoriai.

Pasak LLA, neteisingas ir teiginys, kad daugelyje ES šalių loterijos yra valstybinės. Privačios loterijos Europoje veikia Čekijoje, Italijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Liuksenburge, Maltoje, Kipre. Stebima loterijų privatizacijos tendencija – loterijos jau privatizuotos Prancūzijoje, Graikijoje.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius loterijoms priskaičiuota daugiau nei 11 mln. eurų mokesčių – daugiausia iš visų lošimų rūšių organizatorių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų