Įsivaizduokite šį Parlamentą kaip geležinkelio stotį, kurioje keleiviai, tai yra mes visi, laukiame atvykstančių traukinių. Tik šiuo atveju tai – ne fiziniai vagonų sąstatai, į kuriuos puolame lipti, o teisės aktų paketai.

Vieni jau išvyksta į savo paskirties stotį, kiti atvyksta pagal grafiką, treti vėluoja, ketvirti buvo trumpam nutempti į atsarginius bėgius.

Ir tokių ekspresų daugybė. Vien šių metų sausio mėnesį šiame tvarkaraštyje mirga tokie pavadinimai: „Europos žaliasis kursas“, „Europos žaliojo kurso investicinis planas“, „Europos klimato paktas“, „Žuvininkystės kontrolės sistemos peržiūra“, „Energijos apmokestinimo direktyvos peržiūra“, „Naujoji Europos miškų strategija“, „ES metano strategija“.

Ir šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, tačiau vietoje to pabandykime sugrupuoti visus traukinius į kelias svarbiausias kryptis, kad galėtumėme įsivaizduoti, kur eismas šiais metais bus intensyviausias ir kur europarlamentarams teks dėti daugiausia pastangų, kad šie teisės aktų traukiniai atvyktų laiku.

Svarbiausia kryptis

Europos žaliasis kursas, be abejonės, yra pati svarbiausia kryptis, kurios tikslas – iki 2050 metų pasiekti, kad mūsų žemynas taptų neutralus anglies dioksido požiūriu, o paprastai kalbant, kiek jo būtų išmetama į aplinką, tiek ir būtų surenkama ar perdirbama, kad jo kiekis aplinkoje nebedidėtų.

Šiuo tikslu Europos Komisija ruošia teisės aktų paketus, kuriuos vertins ir dėl kurių šiais metais balsuos Europos Parlamento nariai. Ir jau pernai daugelis jų akcentavo, kad būtina kelti ambicingesnius tikslus, nei juos suformulavo Komisija. Pavyzdžiui, iki 2030 metų pavojingų į aplinką patenkančių teršalų kiekį sumažinti ne 40, o visais 60 procentų, taip spartinant ir lengvinant kelią link visiško klimato neutralumo.

Lygiai taip pat Europos Parlamentas tobulins atsinaujinančių energijos šaltinių teisinį reguliavimą. Keičiami teisės aktai dėl atsinaujinančių energijos šaltinių ir dėl energijos naudojimo efektyvumo.

Kilstelėta kartelė

Anksčiau buvo tikimasi iki 2030 metų pasiekti, kad bent 27 procentai suvartojamos energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo, saulės, vandens. Parlamentas šią kartelę kilstelėjo iki 32 procentų. Ir, aišku, tebelieka neišspręstas didysis ginčas, – branduolinė energija gali būti laikoma žaliąja, ar vis dėlto ne. Čia išsiskiria ne tik šalių (už tokį požiūrį aktyviai pasisako Prancūzija), bet ir Europos Parlamento frakcijų nuomonės.

Parlamentas šią kartelę kilstelėjo iki 32 procentų. Ir, aišku, tebelieka neišspręstas didysis ginčas, – branduolinė energija gali būti laikoma žaliąja, ar vis dėlto ne.

Kaip komentuodama Parlamento batalijas kitu klausimu, dėl žemės ūkio politikos žalumo, pažymėjo europarlamentarė Aušra Maldeikienė: „Tokie sprendimai visada yra labai politiškai įtempti, mat dešinesni politikai siekia pirmenybę teikti verslo, konkrečiu atveju ūkininkų, interesams, o kairesni — aplinkosaugai“.

Ateitis – vandenilis?

Dar vienas įstatymų sąstatas, kuris jau išvyko ir kurio atvykimo tikimasi sulaukti šiemet – tvaraus kuro reguliavimas. Pastaruoju metu kaip panacėja nuo visų klimato bėdų minimas vandenilis, kuris turėtų akimoju pašalinti visas bėdas, kurias sukuria iškastinių angliavandenilių kuras.

Tačiau ir vandenilis vandeniliui nelygus, todėl europarlamentarai reikalauja, kad būtų aiškiai pasakyta, koks vandenilis yra žaliasis, o koks tik pasižymintis mažesniu anglies pėdsaku. Ir, aišku, prioritetą skirti žaliajam vandeniliui iš atsinaujinančių šaltinių.

Žinoma, kol tai yra gana teorinė diskusija, kadangi platesnis praktinis vandenilio naudojimas yra tikrai ne rytojaus, ar netgi ne porytojaus klausimas. Tačiau niekas negali išpranašauti pažangos tempo, o ruoštis jai būtina jau šiandien. Ir ne tik mokslo laboratorijose, bet ir ten, kur svarstomos ir priimamos visai Europai svarbios taisyklės, pagal kurias galėsime gyventi tvariau, žaliau ir patogiau.

Užsakymo numeris: 1802639