Daugiau kaip 60 procentų Lietuvos gamintojų ir importuotojų vienijanti viešoji įmonė „Žaliasis taškas“ perspėja, kad šiuo metu Seime svarstomos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, reglamentuojančios vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos įvedimą nuo 2015 m., ne tik suduos smūgį konteinerinės sistemos vystymui, bet ir 50 proc. padidins pakuočių atliekų tvarkymo kaštus, kas neišvengiamai pabrangins maisto prekes ir gėrimus.

Ekspertų vertinimu, užstato sistema vartotojams kasmet gali kainuoti 30 mln. litų.

Skaičiuojama, kad užstato sistema plastiko (PET), metalinėms ir stiklinėms gėrimų pakuotėms pareikalaus iki 100 milijonų litų investicijų, tačiau apims vos 15 proc. visų prekinių pakuočių atliekų. Lietuvoje kasmet susidaro apie 300 tūkstančių tonų pakuočių atliekų, iš jų tik 20 tūkstančių tonų pateks į užstato sistemą.

„Iš esmės užstato sistema yra bandymas dalies gamintojų atsakomybę už pakuočių tvarkymą perkelti ant vartotojų pečių. Kadangi pakuočių atliekų tvarkymo kaštai yra įskaičiuojami į galutinę prekės kainą, įvedus užstato sistemą vartotojams teks sumokėti už dviejų besidubliuojančių sistemų išlaikymą – pabrangusios konteinerinės sistemos, apimančios 85 proc. pakuočių atliekų, ir brangios užstato sistemos“, - sako VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius.

Neigiamos pasekmės konteinerių sistemai

Iš 28 Europos Sąjungos valstybių tik 5 yra įdiegta užstato sistema. Pastaraisiais metais po ekspertų vertinimų planų kurti užstato sistemas atsisakė Ispanija ir Airija.

„Pripažįstama, kad užstato sistema turi neigiamų pasekmių pakuočių atliekų surinkimui konteineriais. Tai užfiksuota ir 2009 m. Aplinkos ministerijos užsakymu atliktame tyrime. Didžiausias užstato sistemos minusas yra tai, kad reikalaudama didžiulių kaštų ji apima tik nedidelę visų pakuočių dalį, tačiau kartu itin demotyvuoja gyventojus rūšiuoti atliekas“, - sako K.Pocius.

Tai liudija ir statistika – pakuočių atliekų surinkimo rodiklis Belgijoje 80,2 proc. kur užstato sistemos nėra. Tuo tarpu ją turinčiose šalyse visų pakuočių surinkimas yra kur kas mažesnis - Švedijoje jis siekia 57 proc., Danijoje – 54,3 proc.

Europos Sąjunga remia rūšiuojamosios konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos plėtrą: nuo 2015 metų yra reikalaujama savivaldybėse atskirai surinkti stiklo, popieriaus, plastiko ir metalo pakuočių atliekas, o nuo 2020 m. bendruomenės turi pasiekti 50 proc. atskirai surenkamų pakuočių atliekų lygį.
„Lietuva nuo 2013 metų atnaujino pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, įpareigojančius gamintojų atsakomybės principu veikiančias gamintojų ir importuotojų organizacijas finansiškai prisidėti prie pakuočių surinkimo infrastruktūros plėtros savivaldybėse. Į konteinerinę sistemą jau investuota 35 mln. litų. Dar 85 mln. litų užtektų, kad 80 proc. Lietuvos privačių valdų būtų aprūpinta atliekų rūšiavimo konteineriais, tačiau dabar kuriama dubliuojanti užstato sistema, kuri dar papildomai kainuos iki 100 mln. litų“, - skaičiuoja VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas.

Užstato sistemos įvedimui nepritaria ir daugelis asocijuotų verslo struktūrų. „Tai ekonomiškai nepagrįstai išdidina pakuočių atliekų tvarkymo kaštus ir kelia grėsmę dabar vystomai, Europos Sąjungos remiamai, konteinerinei pakuočių atliekų surinkimo sistemai, be kurios sėkmingo veikimo nebus pasiekti valstybiniai atliekų tvarkymo tikslai“, - sakoma laiške Seimui ir Vyriausybei, kurį pasirašė 10 verslo asociacijų, tarp jų Lietuvos mažų alaus daryklų, Lietuvos kooperatyvų sąjungos, Lietuvos pienininkų asociacijos, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų atstovai.

Gyventojams – dešimtys milijonų litų nuostolių kasmet

Skaičiuojama, kad įvedus užstato sistemą tiesioginės vartotojų išlaidos pakuočių atliekų tvarkymui išaugs 50 proc.

„Mūsų skaičiavimu, gyventojai įvedus užstato sistemą gali prarasti 30 mln. litų per metus. Šiuos praradimus takos išaugę dviejų sistemų išlaikymo ir negražinto depozito kaštai“, - sako K.Pocius.

Grąžinti gėrimų pakuotes ir atsiimti užstatą, kuris, gali siekti 0,35 lito už vienetą, vartotojai galės tik tuo atveju, jei, pavyzdžiui, plastiko butelio forma ir etiketė bus nepažeista.

„Žmonėms tai kels papildomų nepatogumų, nes reikės sandėliuoti pakuotes namie, bei kainuos papildomai, kai jas reikės atvežti į supirktuves“, - pastebi VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas.