„Energetikos ministerija kalba apie stabilios generacijos poreikį ir nesako, kad tai būtinai bus branduolinė energetika. Branduolinė energetika yra viena iš opcijų, nes kitų opcijų šiandien nėra. Jeigu atsirastų stebuklingos naujos technologijos, jos, be abejo, irgi yra svarstytinos“, – LRT radijui antradienį sakė A. Zananavičius.

Branduolinės energetikos vystymas, statant mažos galios reaktorius, numatytas Seime praėjusią savaitę pristatytoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės iki 2050-ųjų strategijoje.

A. Zananavičius pabrėžė, kad augant elektros vartojimui ir Lietuvai ateityje norint per metus pasigaminti apie 70 teravatvalandžių (TWh) elektros, vien atsinaujinančių išteklių neužteks.  

„Mums pirmiausia branduolinės ar kitos stabilios energetikos gali prireikti tiems momentams, kai nėra saulės ir vėjo. Nes pareigos tiekti energiją niekas nepanaikina, todėl turime bet kokiu atveju užsitikrinti – yra vėjas ir saulė ar nėra  – kad elektros būtų pakankamai. Dėl to stabilios generacijos poreikis nėra išnykęs nė vienoje valstybėje“, – kalbėjo A. Zananvičius. 

„Nereikia pamiršti, kad visų aplinkinių šalių energetinės sistemos tampa irgi labiau banguojančios, daugėja atsinaujinančių išteklių, ir tais momentais, kai bus trūkumas iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros, tai irgi yra mums galimybė eksportuoti už labai patrauklią kainą“, – kalbėjo energetikos viceministras.

Klausimų kelia saugumas ir atsiperkamumas

Ekologas, gamtosaugos organizacijos „Atgaja“ vadovas Saulius Pikšrys sako, kad „saugios branduolinės energetikos nėra ir negali būti“ – tai esą rodo ir praeityje įvykusios avarijos branduoliniuose reaktoriuose. Be to, jo teigimu, ši energetikos rūšis nenaudinga ir ekonomiškai.

„Bet kokiu atveju kad ir mažas reaktorius, jis reikalaus didelių investicijų ir tos investicijos turi atsipirkti. Tai reiškia, kad elektros kaina turės augti tam, kad savininkas susigrąžintų tai, ką investavo“, – LRT radijui sakė S. Pikšrys.

Mums pirmiausia branduolinės ar kitos stabilios energetikos gali prireikti tiems momentams, kai nėra saulės ir vėjo.

 

Pasak jo, papildomų išlaidų pareikalautų ir branduolinių atliekų laidojimas: „Tai yra nei pigu, nei švaru, nei darnu“. 

Branduolinės energetikos asociacijos prezidentas Osvaldas Čiukšys pabrėžė, kad šiuolaikinės branduolinės technologijos yra saugios, o atominių reaktorių veikimo laikas yra gerokai ilgesnis nei saulės ar vėjo jėgainių.

„Netgi įvykus kažkokiam įvykiui reaktorius automatiškai yra išjungiamas ir yra užtikrinamas aušinimas, kas apsaugo tiek nuo kuro lydymosi, tiek nuo kitų nemalonių, nebeatsukamų ir negrąžintinų dalykų. Taigi, avarijos tikimybė yra minimizuota, ir mes kalbame apie visai kitą saugumo lygį“, – LRT radijui sakė O. Čiukšys.

„Modernios atominės elektrinės yra statomos bent jau šešiasdešimčiai metų, daugumoje atvejų jų eksploatavimas yra garantuotas šimtui metų. Jeigu mes kalbame apie atsinaujinančią energetiką – saulę ar vėją – po 20–30 metų bus būtina keisti praktiškai viską, turbinas ar modulius saulės elektrinėse“, – kalbėjo Branduolinės energetikos asociacijos vadovas.

O. Čiukšio teigimu, branduoliniame reaktoriuje pagaminamos elektros megavatvalandės (MWh) kaina siekia 50–60 eurų ir yra konkurencinga atsinaujinančių išteklių pagaminamai elektrai.

Pramonė palaiko diskusijas dėl mažų reaktorių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė sako, kad atominė energetika turėtų būti svarstoma kaip vienas šaltinių užtikrinant stabilią elektros gamybą.

„Robotizacija, daugelio procesų elektrifikacija – iš tikrųjų elektros mums reikės daug ir pramonei jos reikės daug“, – LRT radijui sakė E. Stonkutė.

Logiška, kad didžioji dalis valstybių šiandien sukasi į daugelį metų patikrintą technologiją – atomo technologiją (...)

 

Pasak jos, šiuo metu vystomi atsinaujinančios energetikos pajėgumai ateityje neužtikrintų pramonei reikalingo elektros gamybos stabilumo ir pastovumo.

„Logiška, kad didžioji dalis valstybių šiandien sukasi į daugelį metų patikrintą technologiją – atomo technologiją ir sprendžia galimo balanso (klausimą – BNS). Niekas nekalba apie saulės ar vėjo atsisakymą – kalbame apie tam tikrą savo energetikos struktūrą, kurioje ir atomas galėtų turėti savo vietą“, – kalbėjo LPK ekonomistė.

Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, jog atominei energetikai rizikos kelią tiekimo grandinė – šiandien šis sektorius yra priklausomas nuo iš Rusijos tiekiamo kuro.

„Mes negalime kalbėti apie atominę technologiją, jeigu mes nematome visos tiekimo grandinės – iš kur mes gausime kuro, kokia technologija bus pas mus įstatyta ir kas ją finansuos“, – teigė E. Stonkutė. 

Jos teigimu, apie mažos galios branduolinių reaktorių statybą svarsto ir kelios Lietuvos įmonės.

Pasak Lietuvos energetikos instituto vadovo Sigito Rimkevičiaus, atsižvelgiant į šalies patirtį naudojant branduolinę energetiką, reikėtų siekti, kad mažos galios reaktoriai Lietuvoje atsirastų anksčiau nei 2040 metais.

„Kuo toliau, kuo daugiau metų prabėgs, tuo tos patirties mažės Lietuvoje. Į tą irgi reikėtų atsižvelgti, ir aš manyčiau, kad tas planas turėtų būti dar ambicingesnis“, – LRT radijui sakė S. Rimkevičius.

Tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, jog naujos kartos branduolinės technologijos turėtų būti svarstoma alternatyva.

Ministras Dainius Kreivys pristatydamas naują energetikos strategiją teigė, kad vadinamieji ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai pasižymi didesniu saugumu nei statyti anksčiau. Be to, pasak jo, branduolinė energija sumažintų pramonei bei vartotojams tenkančią energetikos sistemos išlaikymo naštą.

D. Kreivys pabrėžė, jog dėl to turės būti rastas politinis sprendimas. Anot jo, norint mažos galios branduolinį reaktorių turėti apie 2040 metus, politiniai sprendimai dėl to turės būti priimti 2028–2030 metais.