Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad EK siūlymai žlugdo žemės ūkį, be to, sukelia dvigubus standartus – Europoje draudžiama auginti produkcija įvežama iš trečiųjų šalių. 

„Toks beatodairiškas priemonių ieškojimas, kaip čia sumažinti tą žemės ūkį Europoje, tuo pačiu įsivežant iš trečiųjų šalių palmių aliejų, kuris gaminamas deginant ir naikinant atogrąžų miškus, įsivežant genetiškai modifikuotus pašarus, kai Europoje to auginti negalima, yra mažų mažiausiai neteisingas ir nelogiškas“, – BNS sakė I. Jankauskas. 

„Čia strategijos ne buvimas, o rėkavimas, kad mažinkit, mažinkit, duokit maisto, kad jis būtų pigus, bet neterškit nė kiek. Neįmanoma pagaminti maisto ar kito produkto nepaliekant kažkokios žymės ir padarant tą labai pigiai“, – pridūrė jis.

Anot jo, kai kurių augalų užauginti be pesticidų neįmanoma: „Jautriausi yra rapsai, bet ir kitos, jeigu nori profesionaliai gauti derlių.“

Žemdirbių ir žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų asociacijos pirmininkas Algirdas Mačiulaitis pritaria, kad EK siūlymai, jei bus patvirtinti, sumažins derlių, tačiau dėl to turėtų padidinti kainas. 

„Turėtų sumažėti visas derlius. (...) Jeigu sumažėja derlius, tai turi pakilti ir jo kaina. Paklausa produkto vistiek nedingtų, tai reiškia, turėtų ir kaina keistis“, – BNS sakė A. Mačiulaitis. 

Pasak I. Jankausko, Lietuvos ir kitų šalių ūkininkai planavo protestą dėl tokių EK siūlymų, tačiau planus pakoregavo karantinas. 

„Karantinas daug reikalų pristabdė, negalėjome tinkamai pasiruošti Žaliajam susitarimui, matome, kad Europos Sąjungos valdžios institucijos nelaukia. Tikėjomės, kad diskusijos bus pristabdytos, bet jie išnaudoja ta faktą, kad ūkininkai negali atvažiuoti su 15 tūkst. traktorių į Briuselį, kaip buvo planuota“, – teigė jis. 

Pasak Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresniojo patarėjo Sauliaus Jasiaus, kai kurie EK siūlymai kaip tik galėtų padidinti ūkininkų konkurencingumą. 

Anot jo, EK kalba ir apie efektyvesnį trąšų naudojimą – šiuo metu augalų maistinės medžiagos nėra išnaudojamos efektyviai, o taikant subalansuotą tręšimą ir tam tikras technologijas, galima pasiekti ne tik didesnį aplinkosaugos, bet ir ekonominį efektą. 

„Žinoma, tokie sprendimai turi būti grindžiami mokslinėmis žiniomis bei jų perdavimu žemdirbiams didinant jų kompetencijas. Taip pat šios priemonės pareikalaus ir papildomų finansinių išteklių, tad Europos Komisija, tvirtindama žemės ūkio strateginius planus naujajam finansiniam laikotarpiui, numato į tai kreipti išskirtinį dėmesį“, – komentare BNS teigė S. Jasius.

Siekiant sumažinti maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui, EK taip pat numato 50 proc. sumažinti gyvuliams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui.

Šiuos siūlymus dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.