Tiek po jo statybos, tiek po pertvarkymo vis driekėsi kontroversiškas šleifas, – teigta, kad aukciono veikla iškreipia konkurenciją ir piktina žuvų perdirbėjus. Įmonei įvykdžius įtarimų sukėlusius viešuosius pirkimus, iškilo neatsakytų klausimų ir dėl aukciono lėšų.

Įtarė grubius pažeidimus

Daug diskusijų anksčiau kėlusi bendrovė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas įtarta ir viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais.

Dar statant šį aukcioną, kelerius metus Klaipėdoje sklido įvairiausi prieštaringi vertinimai. Būta prielaidų, kad statyboms kažkodėl pasirinkta bendrovė, siūliusi didesnę darbų kainą nei antrojoje vietoje likusi įmonė.

Vėliau pertvarkant aukcioną, panašu, vėl užlipta ant to paties grėblio. Naujos perdirbimo linijos pirkimo konkursą laimėjo kompanija, kuri pasiūlė didesnę kainą, nei apskritai tam buvo numatyta ES paramos suma.

"Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono vykdytas žuvų perdirbimo linijos pirkimo sandoris su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju "Lavango Group" dėl grubių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, o sudaryta sutartis turėtų būti nutraukta. ES lėšomis finansuojamam pirkimui buvo numatyta 493 tūkst. eurų, o pasiūlyta kaina – 578 tūkst. eurų", – aiškino Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.

Kokiomis lėšomis ir kokiu teisiniu jų skyrimo pagrindu numatyta kompensuoti susidariusį 85 tūkst. eurų skirtumą, kol kas nėra aišku.

Už pažeidimus – sankcija

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius Ernestas Doržinkevičius laikosi nuostatos, kad Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimas buvęs "politinis užsakymas tų, kurie nenori šio aukciono". Mat pažeidimai dėl konkurso iškelti jau beveik užbaigus aukciono rekonstrukciją.

Buvo ne tik kainos, bet ir dar penki su konkurso pirkimo ir techninių sąlygų dokumentais, kvalifikacijos vertinimu susiję pažeidimai.

Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo konkursą vykdyti iš naujo. To nepaisyta.

Valstybėje susiformavo praktika, kuri atskleidžia akivaizdžią teisinę problemą: Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas, o jį ištaisyti sudėtinga, nes darbai paprastai jau būna atlikti.

Anot V.Šmaižytės, Viešųjų pirkimų tarnyba laikosi nuomonės, kad buvo grubus įstatymo pažeidimas. To neneigia ir aukciono savininko atstovai.

Aukciono savininkės – Žemės ūkio ministerijos viceministrė Lina Kujalytė, kuri kuruoja žuvininkystę, teigė, kad Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus buvo pritaikyta sankcija. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 10 proc. sumažino paramos dalį.

Išskirtinės verslo sąlygos?

Žuvų produktus perdirbančių komercinių bendrovių savininkai kelia klausimą: kodėl Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui, kuris sau leidžia pažeidinėti įstatymus, sudaromos išskirtinės verslo sąlygos?

Aukciono veiklai pertvarkyti skirta šimtaprocentinė ES parama. Jis esą atleistas ir nuo prievolės siekti pelno. Taip sukuriamos nevienodos konkurencijos sąlygos žuvų apdorojimo rinkoje.

Tačiau Konkurencijos taryba situacijos žuvų apdorojimo rinkoje nėra analizavusi, nes į ją reikšdamas pretenzijas niekas nesikreipė.

Šios tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Jurgita Ratkevičiūtė teigė, kad taryba apskritai nėra nagrinėjusi atvejų, kai dėl ES paramos kuris nors ūkio subjektas įgytų išskirtines veiklos sąlygas.

Skyrė 1,448 mln. eurų

Žemės ūkio viceministrė L.Kujalytė atmetė prielaidą, kad dėl ES paramos, net ir dėl jos šimtaprocentinio intensyvumo, pažeisti kokie nors konkurenciniai reikalavimai.

Anot viceministrės, 100 proc. parama pagal žuvininkystės sektoriaus trečiąją prioritetinę kryptį "Bendrojo intereso priemonės" buvo taikoma ne tik išskirtinai Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui, bet ir dar 35 projektams. Bendra paramos suma pagal šią priemonę siekė 10,4 mln. eurų.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui skirta 1,448 mln. eurų parama.

Anot L.Kujalytės, ja siekta sudaryti žvejams palankesnes sąlygas iškrauti žuvis, o perdirbant žvejų pagautą laimikį didinti jų veiklos pelningumą.

Nepriimtina ūkinė veikla

Konkurencijos tarybos atstovė J.Ratkevičiūtė tvirtino, kad konkurencijos neskatina ir tai, kad pati Žemės ūkio ministerija 100 proc. valdo žuvininkystės produktų aukcioną. Ji viena ranka tarsi reguliuoja visą žuvų apdorojimo rinką, kita sudaro palankesnes sąlygas vykdyti verslą tai bendrovei, kurią tiesiogiai valdo.

"Konkurencijos tarybos nuomone, valstybės institucijos turėtų atsisakyti joms nebūdingų funkcijų dėl ūkinės veiklos vykdymo, kai rinkoje veikia ir tarpusavyje konkuruoja privatūs ūkio subjektai. Šiuo atveju valstybės vaidmuo turėtų apsiriboti sąžiningos konkurencijos laisvės saugojimu", – tikino J.Ratkevičiūtė.

Vis dėlto Žemės ūkio ministerija neketina atsisakyti Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono.

"Ministerija analizuoja ir vertina Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono naują veiklą ir artimiausiu metu neplanuoja pradėti jos privatizavimo proceso", – tikino L.Kujelytė.

Argumentas – gavus ES paramą, kol penkerius metus vyksta priežiūros laikotarpis, negalima keisti savininko.

Iš kur gaus apyvartinių lėšų?

Akivaizdu, kad Žemės ūkio ministerija toliau klimps aukciono problemose.

Už ES paramos lėšas pertvarkytas aukcionas įmestas tarsi nuogas į dilgėles. Jis negali siekti pelno, tuo piktindamas komercinius subjektus ir verslininkus, nes dirbtinai numuša rinkos kainas. Tuo pat metu jis neturi pakankamai apyvartinių lėšų.

Apie papildomų pinigų poreikį iš Žemės ūkio ministerijos užsiminta ir per aukciono atidarymo iškilmes. Ministerija duoti pinigų tarsi ir negali, nes tai dar labiau piktintų kitus verslininkus.

"Finansinė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono veikla nuolat vertinama bendrovės valdyboje. Esant reikalui, bus sprendžiamas klausimas dėl apyvartinių lėšų", – į klausimą, ar bendrovei bus duodama papildomų pinigų, aptakiai atsakė L.Kujalytė.

Pats Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius E.Doržinkevičius dienraščiui "Klaipėda" atsisakė teikti komentarą dėl aukciono finansinės veiklos perspektyvų ir apyvartinių lėšų. Jis kažkodėl nurodė komentaro prašyti Tamaros Zaicevos, kuri neva esanti Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono viešųjų ryšių atstovė. Per nustatytą vienos darbo dienos laikotarpį komentaro pagal pateiktus klausimus nei iš T.Zaicevos, nei iš E.Doržinkevičiaus nebuvo sulaukta.

T.Zaiceva yra Palangos laikraščio "Vakarinė Palanga" redaktorė. Ji nurodyta ir kaip šį laikraštį valdančios bendrovės direktorė.

Ar T.Zaiceva susijusi su Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionu darbo sutartimi? To ji nepaaiškino.

Todėl kyla klausimas, kokiu pagrindu toks asmuo turėtų teikti komentarą apie trečiuosius asmenis? Ir kam bendrovei, kurioje dirba vos 17 žmonių, apskritai reikalinga viešųjų ryšių atstovė?

Neįprastą situaciją žadėjo išsiaiškinti Žemės ūkio ministerija ir iki balandžio pabaigos pateikti atsakymą. Taigi žurnalistinis tyrimas bus tęsiamas.