Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigia, jog nepasitikėjimą išreiškė visos dešimt tarybai priklausančių asociacijų, todėl ministras turi atsistatydinti.

„Ne vien nuo jo noro priklausys, priklausys nuo Vyriausybės, premjerės, dedame pastangas, kad turėtume ir susitikimą su prezidentu, ir mes nematome galimybės, kad jis galėtų dirbti toliau“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė J. Vilionis.

Anot jo, ministerija neturi jokios žemės ūkio strategijos, be to, dėl žaliojo kurso auga reikalavimai žemdirbiams, o ministras esą jais nesirūpina.

„Jis tik pasirūpino, kad būtų pelkių atnaujinimui 16 mln. eurų, o mes buvom išdėstę reikalavimus ir išmaniosioms technologijoms, ir pienovežiams, bet nieko negavome ir su mumis nebuvo tartasi“, – sakė J. Vilionis.

Pasak jo, žemdirbiai pastaruoju metu patiria įvairių iššūkių – krenta grūdų derlius, mažėja pieno gamyba, kritinė situacija kiaulienos sektoriuje, tačiau šios problemos esą nesprendžiamos.

J. Vilionis neatmetė, kad situacijai nesikeičiant, gali būti organizuojamas protestas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis tikino, kad žaliasis kursas buvo „paskutinis lašas“, tačiau žemdirbiams jau kurį laiką trūksta dialogo su ministerija.

„Žemdirbiai susierzino ir pasidarė pikti, nes jis pakeitė bendravimą su mumis. Taip, šitas įnešė daug korekcijos, nes ministras atėjęs į šitą poziciją daug ką pakeitė bendravime“, – teigė J. Sviderskis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad ministras turėtų kalbėti apie gamybą ir tvarią gamybą, tačiau trūksta jo lyderystės. Jis pabrėžė, kad ūkininkai taip pat galvoja, kaip įgyvendinti žaliąjį kursą, tačiau su jais apie tai nesikalbama.

„Žemdirbiai nekvestionuoja žaliojo kurso, nuo 2019 metų apie jį kalbame, siūlome įvairias priemones. Norėjome pasakyti, kad pasirinktos priemonės yra netinkamos, kol kas matome dideles ambicijas ir netolygų naštos paskirstymą tiek tarp įvairių sektorių, tiek žemės ūkio sektoriuje“, – teigė I. Hofmanas.

„Pagrindinė problema, kuri susidarė šiandien – tai dialogo nebuvimas“, – pridūrė jis.

Jis taip pat piktinosi, jog žemdirbių atstovai vadinami lobistais, o tie, kurie turi kitokią nuomonę ar pareiškia kritikos, esą yra eliminuojami iš diskusijų.

K. Navickas, ketvirtadienį susitikęs su žemės ūkio taryba, pareiškė neketinantis atsistatydinti. Jis tikino nebūtinai turintis vykdyti nepatenkintų jo darbu žemdirbių siekius.

Ministras vėliau socialiniame tinkle rašė, jog susitikime su taryba girdėjo pasisakymus, kurie, anot jo, parengti didžiųjų Europos žemės ūkio lobistų, kad Lietuva jau pasiekė Europos žalinimo tikslus ir nieko daryti nereikia.

„Esą, dėl Europos Komisijos žaliojo kurso neįpirksime maisto, o žemės ūkis žlugs. Pagrindinis šio pratimo tikslas – „nulaužti“ Žaliąjį kursą. Pasirodo, Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitos, rodančios sąsajas tarp paskleistų į dirvožemį mineralinių trąšų kiekio ir paviršinio vandens būklės blogėjimo Lietuvoje, nėra tinkamos, nes parengtos ne tų, kuriuos siūlė renginio organizatoriai“, – feisbuke rašė ministras.

„Dėl bendros mūsų ateities nuo Žaliojo kurso tikslų nesitrauksiu! Išmanant ekosistemas aplinkosaugos tikslų galima pasiekti be didesnių ekonominių praradimų, tačiau šie ūkininkai dar nenori to išgirsti“, – teigė jis.

Lietuvos žemės ūkio taryba prieš porą savaičių kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, reikšdama nepasitikėjimą K. Navicku. Tuomet premjerė paprašė ministro per dvi savaites susitikti su juo nepatenkintais žemdirbiais.

Tuo metu Žemės ūkio rūmai yra sakę, jog neįžvelgia priežasčių nepasitikėti ministru.

K. Navickas: neketinu atsistatydinti ir atsisakyti žaliojo kurso

Daliai žemės ūkio organizacijų raginant žemės ūkio ministrą trauktis, Kęstutis Navickas kartoja, jog atsistatydinti neketina.

„Neketinu atsistatydinti, neketinu atsisakyti žaliojo kurso. Nežinau, kas čia gali būti neaiškiau“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras.

Pasak K. Navicko, Lietuvos žemės ūkio taryba ir ypač žaliuoju kursu nepatenkinti grūdininkai jam daro politinį spaudimą.

„Už šitų frazių (atsistatydinti – BNS) slypi interesas, kad nebūtų žaliojo kurso, o jis labiausiai palies grūdų augintojų sektorių. Pavyzdžiui, ariamoje žemėje pagal direktyvą turėtų atsirasti 4 proc. neariamos žemės – tai yra turi mažėti intensyvumas. Kitas susijęs dalykas – sėjomaina, tai yra  kviečius, miežius, kitas kultūras auginantys ūkininkai kas kelis metus privalės jas pakeisti dirvą gerinančiomis kultūromis“, – aiškino ministras.

Pasak jo, šie ir kiti žingsniai, tarkime, mažesnis trąšų naudojimas, numatyti Vyriausybės programoje, kurią jis vykdo.  

„Pasakyti, kad nėra dialogo, tai pasakyti, kad šiandien yra apsiniaukę. Susitikinėju su atskirais sektoriais kelis kartus per savaitę, o su taryba irgi esu susitikęs ne vieną kartą, tačiau jie patys įvardija – ministras nedirba mums, ministras neklauso mūsų. Šitą leitmotyvą reikėtų girdėti visiems“, – sakė K Navickas.

Ministras teigė nesibaiminantis galimų ūkininkų protestų. Jo teigimu, jam svarbus politinis palaikymas.

„Jeigu bijočiau, tikrai nebūčiau šitoje vietoje – yra ramesnių ir saugesnių darbų. Šitoje vietoje labai svarbus politinės vadovybės – premjerės, prezidento palaikymas“, – sakė K. Navickas.