Pereiti į pagrindinį turinį

Žuvų aukciono niekam nereikia

2018-03-15 14:12

Nepasitvirtino svarstymai, kad Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas bus greitai parduotas vien jau dėl to, kad jis yra prie vertingos krantinės.

Beprasmybė: į aukcioną įdėti ES milijonai ir įrengtas žuvų filė parengimo cechas naudos neatnešė.
Beprasmybė: į aukcioną įdėti ES milijonai ir įrengtas žuvų filė parengimo cechas naudos neatnešė. / Vidmanto Matučio nuotr.

Skurdęs aukcionas per brangus

Neatsirado nė vieno pretendento, kuris būtų sumokėjęs Turto fondo pasiūlytą mažiausią 636 tūkst. eurų aukciono kainą.

Nors Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas yra prie Klaipėdos žvejybos uosto krantinės, tačiau jo veikla pastaraisiais metais gerokai buksavo. Aukcione vienas po kito keitėsi vadovai. Bet institucija ir toliau merdėjo.

2016 m. jo apyvarta siekė vos 73 tūkst. eurų. Buvo skelbiama, kad jis likęs skolingas daliai žvejų.

Nebesusitvarkė – nusprendė parduoti

Aukcioną kelis metus bandė atgaivinti jį valdžiusi Žemės ūkio ministerija skyrusi jam pertvarkyti 1,44 mln. eurų ES paramą. Buvo įsigyta žuvų filė gamybos linija. Ji pompastiškai atidaryta 2016 metais.

Buvo aiškinama, kad žvejai galės atvežti į aukcioną savo žuvis ir po to patys pardavinėti produkciją sumokėdami aukcionui už žuvų apdorojimą.

Deja, pasaka tęsėsi neilgai. Greitai aukcionui pradėjo stigti apyvartinių lėšų. Su entuziazmu ėmęsis pertvarkos vadovas paliko aukcioną. Nebegalėdama susitvarkyti su aukcionu Žemės ūkio ministerija nusprendė jį parduoti, nors žvejų grupė prašė, kad jis būtų perleistas jiems.

Šiuo metu nėra jokio aukciono vadovo. Jį pardavinėjantis Turto bankas ieško kas galėtų jam vadovauti puse etato.

Aukcionas kiršino žvejus...

Nepavykus parduoti aukcioną pirmajame etape, Turto bankas vykdys tolesnį jo pardavimą. Bus parengta nauja pardavimo programa, mažinama aukciono kaina.

Daug kas mano, kad aukcionas yra tarsi užkeiktas. Jis pastatytas už ES pinigus. Kai tik aukcionas buvo pastatytas ėmė aiškėti, kad buvo pažeidimų,

Išreikalauti pinigų jau nebuvo įmanoma, nes aukciono statytoja bankrutavo. Toliau valdžia nesugalvojo nieko gudresnio, kaip tik prievarta liepti žvejams į aukcioną gabenti iki 80 proc. jų sugautų menkių. Tai kiršino ir žlugdė žvejus. Kai kitų šalių žvejai parduodavo žuvis arčiausiai esančiuose Lenkijos ar Danijos aukcionuose, Lietuvos žvejai privalėjo plaukioti į Klaipėdą.

Žvejai skurdo kartu su aukcionu, nors šiam ir buvo sudarytos auksinės verslo sąlygos. Aukcionas tapo neaiškių interesų vieta. Prasidėjo  nuolatiniai vadovų keitimai, bet taip ir neišaiškinta, kas ir ką ne taip darė aukcione, kad jį galiausiai kaip nereikalingą objektą teko pasiūlyti pardavimui. 

Dabar aiškėja, kad ir parduoti jo normaliai nepavyksta.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų