Žvejai savo nepasitenkinimą dėl per mažų kvotų ne kartą buvo pasakę naujajam žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui. Ypač sunerimę žvejai dėl nuolat ir drastiškai mažėjančių menkių kvotų.

Didžioji dalis Lietuvos žvejų kaip tik išgyvena iš menkių žvejybos. Neseniai paskelbtoje 2017 m. ES žvejybos laivyno ekonominėje ataskaitoje užsiminta, kad menkių žvejai dėl krentančių vidutinių supirkimo kainų, prastėjančios išteklių būklės, mažėjančių išteklių kvotų 2017 m. patirs ekonominės veiklos nuostolius.

Jau dabar didesnės dalies žvejų laivai stovi, nes jie nebeturi žvejybos kvotų.

Nuostolingai menkių žvejai jau gaudo žuvis keletą pastarųjų metų. Ne geresni bus ir 2018-ieji.

Žvejams Baltijos jūroje 2018 m. bus leista sugauti 1728 t menkių, 6696 t strimelių, 13127 t šprotų ir 1412 vnt. lašišų. Palyginti su šiais metais menkių kvota sumažėjo 8 proc., lašišų - 5 proc. Didėjo tik šprotų kvota - 0,5 proc. bei strimelių - 20 proc.

Iš leidžiamo sugauti kiekio 5 procentai skiriami priekrantės žvejams, kita dalis Baltijos jūros žvejams. Didesnė dalis kvotų skirstoma tiesiogiai pagal ankstesnių metų žvejybos istoriją. Dalis - apie 5 proc. parduodama per aukcioną. Šiemet 1 tonos menkių žvejybos kvotos pradinė pardavimo kaina aukcione buvo 9,5 euro, vienos tonos strimelių - 2,3 euro, šprotų tonos - 2,4 eurų, vienos lašišos 16 euro centų.