Kaip gauti darbą vos baigus mokyklą? Kodėl vaikinas nesirinko studijų užsienyje? Ir apie profesinę svajonę – mintimis sutiko pasidalyti jaunasis IT specialistas.

– Vos baigei mokyklą, o jau spėjai ne tik atsiimti atestatą, bet ir gauti pirmąjį darbą. Kaip taip puikiai viskas pavyko?

– Ko gero, pagrindinė mano sėkmės priežastis – santykinai anksti atrasta aistra programuoti. Nemažai daliai žmonių iki pat gyvenimo galo nepavyksta surasti mėgstamos srities, man šiuo atveju pasisekė. Visa kita ateina savaime: atsiradus norui, atsiranda ir laiko – žmogaus amžius nesvarbus. Įdėjau papildomo darbo, susiklostė palankios aplinkybės – tiek ir tereikia.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Tavo egzamino rezultatai taip pat kelia susižavėjimą, ypač gautas šimtukas už matematikos egzaminą. Kokia tavo sėkmės paslaptis, kaip pavyko pasiekti tokį aukštą įvertinimą iš tiek daug diskusijų sukėlusio egzamino?

– Jokios paslapties nėra – tereikia pradėti mokytis pirmoje klasėje, o ne likus savaitei prieš egzaminus. Žinoma, gauti aukščiausius įvertinimus iš egzaminų vis tiek reikia pasistengti, tačiau, nuoširdžiai skiriant po truputį laisvo laiko (valandą ar dvi per dieną) mokslui, kiekvieną dieną visiškai užtenka. Mano asmeniniai egzaminų rezultatai: matematika – 100, anglų kalba – 96, informatika – 91, fizika – 89, lietuvių kalba – 78.

– Nors dar mokeisi mokykloje, tačiau taip pat dvyliktoje klasėje įstojai mokytis į nemokamą „Sourcery“ akademiją, skirtą programuotojams. Kaip sekėsi derinti pamokas ir šią akademiją?

– Derinti akademiją ir mokyklą nebuvo labai sudėtinga. Kadangi visada stengiausi skirti pakankamai dėmesio mokslui gimnazijoje, jau prasidėjus akademijai jaučiausi daugmaž pasiruošęs egzaminams, o pamokų ir paskaitų grafikai beveik nesikirto. Be to, kai nori, visada atsiranda ir laiko.

Akademijoje sekėsi visai neblogai. Sunkiausia buvo išmokti visai naujas technologijas ir jas iškart naudoti projekte. Viskas vyko ganėtinai greitu tempu, tačiau vis tiek nebuvo per didelio spaudimo. Įdomiausia, ko gero, buvo pamatyti, kaip išties verda gyvenimas komandoje, kokie metodai naudojami (akademijoje mus supažindino su Agile metodika, kuri naudojama ir pačiame „Devbridge“). Didžiausią įspūdį paliko supratimas, kiek darbo ir pastangų yra investuojama į akademijos dalyvius – mums buvo suteikiamos visos sąlygos tobulėti. Paskaitos, praktika ir gera nuotaika – ko galima norėti daugiau?

– Po šios akademijos darbą gauna tik patys gabiausi, ar nustebai, kai gavai darbo pasiūlymą?

– Išties buvau nustebintas – žinojau, kad pasiūlymą gauna tik keletas, o akademija buvo pilna talentingų programuotojų. Be to, galvojau, kad nepatrauklus „Devbridge“ įmonei pasirodys mano amžius – vis dėlto, juk ką tik baigiau mokyklą.

– Kur planuoji studijuoti ir kaip bandysi derinti studijas ir darbą IT įmonėje?

– Planuoju studijuoti programų sistemas KTU. Dabar dirbu visu etatu ir tikiuosi, kad per du vasaros mėnesius priprasiu prie darbo. Prasidėjus studijoms planuoju susimažinti etatą iki šešių, o jei reikės – keturių darbo valandų per dieną.

– Daugelis tavo amžiaus jaunuolių, ypač gerai pabaigę mokyklas, išvyksta studijuoti svetur. Ar buvo tokių pasvarstymų?

– Iš pradžių ir man norėjosi studijuoti užsienyje – visiems po mokyklos kyla noras tapti savarankiškiems. Šiuos norus atbaidė didelės išlaidos, reikalingos studijuojant užsienyje, ir siūlomas patogumas liekant Lietuvoje. Be to, ar tikrai taip svarbu, kur žmogus įgyja aukštąjį išsilavinimą? Universitetas neparuošia gyvenimui ir tikram darbui, viskas priklauso nuo paties žmogaus įdėtų pastangų.

– Esi jauniausias darbuotojas įmonės istorijoje, kaip tave priėmė komanda? Kaip sekasi pratintis naujas pareigas, bendrauti su komandos nariais?

– Mano komanda mane priėmė labai maloniai. Jau nuo pirmos dienos nesijaučiau svetimas – visi mane kalbino, skyrė laiko pagelbėti. Mano užduotys darbe būna įvairios, tačiau atsakomybės dar labai nedidelės, daugiausia tenka tiesiog analizuoti kodą ir mokytis. Iš manęs kolegos tikisi, kad išmoksiu reikiamą medžiagą, suprasiu, kaip veikia projekto source-kodas ir priprasiu prie darbo eigos. Ko gero, neturiu įdomiausio užsiėmimo darbe, tačiau viskas, kas nauja, – jau įdomu. Man patinka būti nuolatiniame žinių sraute, nes taip kasdienybė tampa įvairi. Naujos mano pareigos nebus lengvos, tačiau priprasti nelabai sudėtinga dėl pasiruošimo „Sourcery“ akademijoje.

Išties buvau gan stipriai nustebintas – žinojau, kad pasiūlymą gauna tik keletas, o akademija buvo pilna talentingų programuotojų.

– O koks yra tavo laisvalaikis, kaip atsipalaiduoji?

– Laisvalaikiu dažnai žaidžiu kompiuterinius, stalo žaidimus, mano mėgstamiausi – strateginiai, be to, mėgstu ir tokias sporto šakas kaip krepšinis, futbolas ar stalo tenisas. Ko gero, mėgstamiausias hobis – šachmatai, kuris ironiškai man niekad neleidžia pabėgti nuo protinių veiklų. Du kartus iš eilės esu tapęs Lietuvos greitųjų šachmatų čempionu iki šešiolikos metų. Vieną kartą tapau Lietuvos žaibo šachmatų čempionu iki aštuoniolikos metų. Daug kartų užėmęs antras ir trečias vietas Lietuvos čempionatuose savo amžiaus grupėje. Vieną kartą užėmiau ir Lietuvos klasikinių šachmatų iki 20 metų trečią vietą. Tad nuo mažų dienų buvau susidomėjęs veiklomis, kurios vertė mane mąstyti: žaidžiau šachmatais, eidavau į matematikos olimpiadas. Be to, kompiuteriai man atrodė kaip neįtikėtinas išradimas – norėjau sužinoti, kaip jie veikia. Susidomėjimas kompiuteriais ir protiniais iššūkiais natūraliai patraukė mane link programavimo.