Teismai šioje byloje laikėsi vieningos pozicijos dėl SGD terminalo Klaipėdoje pirminės finansavimo schemos teisėtumo, kadangi dujų terminalas, EK nuomone, politiškai ir strategiškai buvo būtinas Lietuvai. Byloje teismo išvadą iš esmės lėmė Lietuvos ir ES geopolitiniai tikslai, o ne teisiniai aspektai.
„Mūsų nuomone, teismo sprendime teisinių argumentų ten nėra daug, tai yra daugiau politinis sprendimas“, – teigė AB „Achema“ atstovaujantis advokatas Vaidas Radvila.
Europos Sąjungos teismams pradėjus nagrinėti bylą dėl Europos Komisijos 2013 m. sprendimo, Lietuvos institucijos 2016 m. bei 2019 m. sumažino valstybės pagalbos apimtis SGD terminalui.
Lietuvos institucijoms Europos Komisijai pateikus naujos techninės ir ekonominės informacijos, Europos Komisija 2018 m. spalį priėmė naują sprendimą dėl mažesnės Lietuvos valstybės pagalbos patvirtinimo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalui, kuris yra taip pat apskųstas ir byla dar yra nagrinėjama ES Bendrajame teisme.
2018 m. suderinta su EK nauja Suskystintų gamtinių dujų terminalo išlaikymo schema sudaro nevienodas konkurencines sąlygas valstybės kontroliuojamai UAB „Litgas“ (dabar prijungtai prie AB „Ignitis“), perkančiai dujas pagal ilgalaikę sutartį su Norvegijos koncernu „Equinor“, ir kitoms dujų rinkoje dalyvaujančioms prekybos įmonėms.
„Problema ta, kad valstybės įmonė gauna kompensaciją dėl SGD nugaravimo ir iš „Equinor“ perkamų dujų kainų įsigijimo ir pardavimo skirtumo padengimą, todėl kiti rinkos dalyviai, įskaitant ir UAB „Achema Gas Trade“, praranda konkurencingumą. Parduodant gamtines dujas šilumos gamintojams, nes valstybės įmonė realiai gali siūlyti bet kokią kainą, nes jos skirtumą per SGD mokestį sumoka AB „Achema“ ir kiti šalies dujų vartotojai“, – kalbėjo „Achemos“ advokatas.
Dėl ydingos ir Lietuvos gamtinių dujų vartotojams nenaudingos sutarties su „Equinor“ taip pat yra pasisakęs ir buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Europos Sąjungos Bendrasis Teismas dar nagrinėja bylą dėl Europos Komisijos 2018 m. sprendimu pakeistos Lietuvos valstybės pagalbos SGD terminalui. Šioje byloje Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, skirtingai nei SGDT 2013 m. byloje, išreikalavo iš Europos Komisijos visą dokumentaciją ir susirašinėjimą su Lietuvos institucijos, prieš priimant 2018 m. sprendimą. Todėl jeigu dėl 2013 m. SGDT finansavimo schemos Europos Komisija neturėjo pilnos informacijos apie SGD terminalo sukeliamus rinkos iškraipymus, tai nagrinėjant bylą dėl 2018 m. SGDT finansavimo schemos jau informacija buvo pateikta Europos Komisijai ir jai žinoma dar iki 2018 m. sprendimo priėmimo, todėl šioje byloje tikimės palankaus sprendimo“, – sakė advokatas V. Radvila.
Naujausi komentarai