Jis bei koncerno ekonomikos ir finansų direktorius Simonas Klimavičius atleisti kaip praradę valdybos pasitikėjimą, pranešė koncernas.

„Koncerno vairą perduodame į rankas atsakingam ir patyrusiam vadovui. Tikiu, kad G. Kanapecko didelė vadovavimo patirtis ir profesionalumas taps reikšminga dalimi, įgyvendinant koncerno veiklos planus“ – pranešime sakė „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lidija Lubienė. 

Teisininko išsilavinimą turintis G. Kanapeckas iki 2012-ųjų sausio buvo Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas, vėliau daugiau nei 2 metus dirbo Generalinės prokuratūros kancleriu, bet 2014 metų balandį pasitraukė iš pareigų, kilus įtarimams, kad jis darbe pasirodė neblaivus. Kanclerio postą G. Kanapeckas paliko nesibaigus tarnybiniam tyrimui.

Tų pačių metų birželį pranešta, kad tyrimas baigtas, o G. Kanapeckas trejus metus negalės įsidarbinti valstybės tarnyboje.

L. Sabaliauskas trečiadienį BNS sakė kol kas nenorintis komentuoti jo atleidimo aplinkybių, nes šiuo metu atostogauja ir žadėjo tai padaryti pirmadienį.

Nauja „Achemos grupės“ ekonomikos ir finansų direktore tapo koncerno Ekonomikos departamento direktorė Irma Kamarauskienė.

L. Sabaliauskas koncerno vadovu paskirtas praėjusių metų lapkritį, iki tol jis dirbo generalinio direktoriaus pavaduotoju. Iki tol 10 metų jis vadovavo koncerno atsinaujinančių energetikos projektų bendrovei „Renerga“. Iki jo buvęs koncerno vadovas Audrius Bendaravičius atsistatydino šalių susitarimu.

L. Lubienė pernai teigė, kad L. Sabaliauskas „yra veržlus, pakankamą vadovavimo ir strateginio valdymo patirtį sukaupęs vadovas. Pasiektais rezultatais jis įrodė savo gebėjimus bei pelnė mūsų pasitikėjimą“.

Per pastaruosius septynerius metus, mirus buvusiam pagrindiniam „Achemos grupės“ akcininkui ir vadovui Bronislovui Lubiui, G. Kanapeckas yra jau aštuntas koncerno vadovas.

„Achemos grupei“, be L. Sabaliausko ir A. Bendaravičiaus, ilgesnį ar trumpesnį laiką yra vadovavę Arūnas Laurinavičius, Valdemaras Vareika, Romualdas Žadeika, Rimvydas Vaštakas ir Kasparas Jurgelionis. Dėl kai kurių iš jų paskyrimo buvo ginčijamasi teismuose, o K. Jurgelionis laikinuoju „Achemos grupės“ vadovu 2015-ųjų birželį išbuvo vos kelias valandas.

Jonavos trąšų gamyklą „Achema“ valdantis koncernas pastaruoju metu derėjosi su Energetikos ministerija dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo kaštų. Tačiau derybos nebuvo sėkmingos, aišku tik tik tiek, kad terminalo išlaikymas „Achemai“ atpigs apie 40 proc. nuo kitų metų liepos, jei valdžia galutinai pritars SGD laivo išpirkimui po 2024 metų. 

Birželio pradžioje dujų kainoms išliekant aukštoms, o trąšų kainoms – žemoms, „Achema“ skelbė mažinanti gamybos mastą ir stabdanti dalį įrenginių. „Achemos“ vadovai dar rugpjūtį BNS sakė, kad gamyklos padėtis vis dar išlieka sunki.

BNS žiniomis, šiuo metu trąšų gamykla vėl veikia įprastai, savo reikmėms importuoja SGD dujas per Klaipėdos SGD terminalą.

Lyda Lubienė ir Viktorija Lubytė pernai gruodį valdė 54,07 proc. koncerno akcijų.

Grupės konsoliduotas grynasis pelnas per metus sumažėjo 17,6 proc. iki 29,67 mln. eurų, jos pajamos padidėjo 18,3 proc. iki 780,9 mln. eurų.

„Achemos grupė“ valdo daugiau nei 40 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių - „Achema“, „Klasco“, trąšų prekybos ir agroverslo bendrovė „Agrochema“, žiniasklaidos priemonės ir viešbučiai, vėjo jėgainių parkas vakarų Lietuvoje.

Praėjusiais metais „Achemoje“ dirbo vidutiniškai 1336 darbuotojai (2016 metais – 1433).