Tokiam bendrovės prašymui Vyriausybė pritarė trečiadienį.

Tačiau Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis sako, jog „Air Baltic“, gavusi Lietuvos leidimą atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Rygą ir Taliną, tikėtina, kol kas jų neatnaujins, nes ji norėtų skraidinti daugiau krypčių – į į Dubliną, Londoną, Norvegiją, o vien tarp Baltijos šalių yra per mažai keleivių.

Trečiadienį turėjo įvykti pirmasis „Air Baltic“ skrydis iš Vilniaus į Rygą, tačiau įmonė jį atidėjo vėlesniam laikui. Pasak M. Gelžinio, įmonei kol kas neapsimoka pradėti šio reiso.

Yra per mažas susidomėjimas ir nėra prasmės, nes Latvija irgi dar nėra pakankamai atsivėrusi, nėra ko skristi į Rygą, nes tranzitas taip pat nevyktų.

„Jie planavo anksčiau pradėti tikėdamiesi kitų krypčių, tų, kur mūsų žmonės, kurie dirba, skristų – tiek į Norvegiją, Airiją, Jungtinę Karalystę, bet kadangi susisiekimas yra tik tik tarp Baltijos šalių, jiems nėra kol kas tikslo, nes keleivių skaičius būtų per mažas“, – BNS sakė M. Gelžinis.

„Yra per mažas susidomėjimas ir nėra prasmės, nes Latvija irgi dar nėra pakankamai atsivėrusi, nėra ko skristi į Rygą, nes tranzitas taip pat nevyktų“, – pridūrė jis. 

Dėl koronaviruso pandemijos ir šalių taikomų apribojimų „Air Baltic“ visus skrydžius iš Baltijos šalių sustabdė kovo 17-ąją.

Nuo penktadienio Lietuva, Latvija bei Estija savo piliečiams leidžia laisvą judėjimą tarp šalių. Baltijos šalių piliečiai keliaudami per šias tris valstybes neturės pagrįsti kelionės tikslo ir laikytis 14 dienų saviizoliacijos, jei nebuvo atvykta iš kitų šalių.