„Šiame ikiteisminiame tyrime dėl dalies padarytų nusikalstamų veikų senatis jau yra suėjusi. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas tęsiamas dėl galimai padarytų veikų, dėl kurių padarymo baudžiamosios atsakomybės terminas nėra suėjęs“, – BNS penktadienį teigė Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė spaudai Renata Endružytė.

Teisėsauga penktadienį pranešė tęsianti tyrimą dėl galimo tarptautinio kyšininkavimo energetikos sektoriuje – vadinamojoje „Alstom“ byloje įtarimai kol kas pareikšti tik buvusiam „Lietuvos energijos“ vadovui Rymantui Juozaičiui.

10 metų senatis dėl kai kurių tiriamų veikų gali būti jau suėjusi arba gali sueit kitąmet, nes įtariami stambaus kyšininkavimo nusikaltimai galėjo būti vykdomi 2004-2010 metais. Suėjus senačiai, tyrimas nutraukiamas.

Tiesa, anot pareigūnų, jei asmuo, padaręs nusikaltimą, per minėtą laikotarpį padaro kitą nusikalstamą veiką, tuomet senaties terminas gali būti pratęstas.

Teisėsauga pranešimą apie tyrimą išplatino po to, kai prieš kelias savaites Didžiosios Britanijos teismas nuteisė kalėti tris buvusius Prancūzijos bendrovės „Alstom“ darbuotojus. Jie kaltinti Lietuvos pareigūnų papirkimu.

Tyrimas Lietuvoje – gavus duomenų iš britų teisėsaugos

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia organizuojanti būtinus tyrimo veiksmus Jungtinėje Karalystėje.

„Taip pat laukiama atsakymų į kelis Europos tyrimo orderius, kuriais prašomi pateikti dokumentai yra ypač svarbūs atliekamam ikiteisminiam tyrimui“, – pranešime nurodo STT.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo, gavusi duomenų iš britų pareigūnų, STT pradėjo 2015 metais.

Įtariama, kad 2004–2009 metais tuometinėms valstybės valdomoms bendrovėms Lietuvos elektrinė ir „Lietuvos energija“ vykdant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, galėjo būti perduoti ir priimti itin didelės vertės kyšiai.

Konkursai buvo susiję su Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 9-ojo bloko statyba bei Kauno hidroelektrinės modernizavimu.

Kyšiai tuometiniams aukštiems pareigūnams bei politikams galėjo būti duodami, siekiant užsitikrinti laimėjimą viešuosiuose pirkimuose ir netrukdomą projektų įgyvendinimą.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog nusikalstamas veikas galimai padarė „Lietuvos energija“, tuometinės Lietuvos elektrinės atstovai ir aukštas pareigas Ūkio ministerijoje užėmę asmenys, taip pat „Alstom“ grupės įmonių darbuotojai ir atstovai“, – penktadienį pranešė STT.

Tarnyba teigia, jog tyrimas Lietuvoje buvo atliekamas lygiagrečiai su Jungtinės Karalystės Stambaus masto sukčiavimų tyrimo biuro tyrimu dėl „Alstom“ atstovų nusikalstamų veikų, paperkant Lietuvos pareigūnus.

Dėl kyšių Lietuvoje nuteisti trys buvę „Alstom“ darbuotojai

Gruodžio pabaigoje Didžiosios Britanijos teismas už Lietuvos pareigūnų papirkinėjimą nuteisė kalėti tris buvusius „Alstom“ ir jos padalinio Švedijoje darbuotojus.

Britanijos sunkaus sukčiavimo tyrimų biuras pranešė, kad buvęs „Alstom Power“ tarptautinių pardavimų padalinio direktorius Nicholas Reynoldsas (Nikolas Reinoldsas) 2009 metais susimokė duoti kyšių Lietuvos elektrinės darbuotojams ir aukšto rango Lietuvos pareigūnams. Kaip pranešama, apie 5 mln. eurų buvo sumokėta siekiant laimėti du 240 mln. eurų vertės užsakymus.

Dėl dalyvavimo šioje schemoje kaltais pripažinti ir buvęs „Alstom Power“ verslo plėtros direktorius Johnas Venskus (Džonas Venskus) bei buvęs šios bendrovės Švedijos padalinio regiono pardavimų direktorius Goranas Wikstromas (Goranas Vikstriomas).

J. Venskui skirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, o G. Wikstromas turės kalėtis dvejus metus ir septynis mėnesius.

„Alstom Power“, 2016-aisiais pripažinusiai kaltę dėl korupcinės veiklos, teismas nurodė sumokėti iš viso 18 mln. svarų baudų ir atlyginti beveik 11 mln. svarų (13 mln. eurų) žalą Lietuvos Vyriausybei.

„Alstom“, be Lietuvos elektrinės, už 43 mln. eurų rekonstravo ir Kauno hidroelektrinę.

Lietuvos pareigūnai galėjo gauti 5 mln. eurų kyšių

Portalas 15min.lt skelbė, kad tuomečiai ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, viceministras Anicetas Ignotas, buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas R. Juozaitis, buvęs Lietuvos elektrinės vadovas Pranas Noreika ir dar keturi aukšto rango energetikai iš Prancūzijos inžinerijos milžinės „Alstom“ galėjo gauti beveik 5 milijonų eurų kyšių.

Pinigų jie galėjo gauti už tai, kad „Alstom“ laimėtų du 240 mln. eurų vertės elektrinės atnaujinimo konkursus, teigiama Didžiosios Britanijos sunkaus sukčiavimo tyrimų biuro baigtame tyrime.

Bylos medžiagoje, kurią turi 15min.lt, figūruoja žinomos pavardės bei konkrečios sumos, sąskaitos ir tarpininkų vardai. Britų sunkaus sukčiavimo tyrimų biuras nustatė, kad kyšius Lietuvoje gavo mažiausiai devyni asmenys.

Pavyzdžiui, 2,75 mln. eurų galėjo atitekti V. Uspaskichui, A. Ignotui, R. Juozaičiui ir P. Noreikai. Be to, 2,33 mln. eurų kyšių per tarpininkus, kaip įtariama, buvo duota Viktorui Mekui – buvusiam elektrinės direktoriaus pirmajam pavaduotojui, Jurgiui Šapalui– tuometiniam elektrinės vyriausiajam inžinieriui, taip pat buvusiam elektrinės projektų vadovui Algimantui Jasinskui, technikos vadovui Jonui Gaidžiui.

R. Juozaitis melu pavadino informaciją, kad jis britų tyrime įvardijamas kaip vienas galimų kyšio gavėjų.

„Kiek žinau, aš niekur ten nefigūruoju, tiek galiu pakomentuoti“, – portalui sakė jis.

Kyšininkavimo byloje užfiksuoti trys tarpininkai, tačiau tik per du iš jų plaukė pinigai. Viena tarpininkių – bendrovė „Vilmetrona“, atlikusi esminį vaidmenį, kaip įtariama, mokant kyšius valdžios pareigūnams ir energetikams. Nuo 2005 metų iki 2010–ųjų vasario „Alstom Power“ jai pervedė 1,855 mln. eurų, o „Alstom“ padalinys Švedijoje – 475 tūkst. svarų sterlingų. Vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas buvo Evaldas Cibulskas.

Britų tyrėjai išsiaiškino, kad „Alstom“ pinigai, galimai skirti kyšiams, plūdo ir per „Alstom Power“ subrangovę Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte – Pranciškaus Jurgučio bendrovę „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“. Per ją buvo pervesta iš viso 9,54 mln. litų.

Britų tyrėjai teigia, kad V. Uspaskichas susitikime su P. Jurgučiu ir dabar jau nuteistu „Alstom“ atstovu  pareikalavo 15 mln. eurų, kitaip „Alstom“ projektai Lietuvoje sustos. Teigiama, kad jam galėjo būti sumokėta 5,29 mln. litų (1,53 mln. eurų).