Gamybos išmanymas – kertinis karjeros akmuo
Į alaus pramonę D.Jočytė žengė prieš devynerius metus – tada prasidėjo jos kelias įmonėje „Švyturys-Utenos alus“. Maisto inžinerijos specialybę įgijusią specialistę sudomino gilias tradicijas turinti alaus gamyba. Ne mažesnį įspūdį kėlė tai, kad būsima darbovietė jau tada investavo į naują įrangą, darbas atrodė dinamiškas, o atmosfera – motyvuojanti. Visa tai lėmė apsisprendimą imtis jai pasiūlytos gamybos procesų koordinatorės pozicijos.
„Viena iš pirmųjų mano užduočių buvo mokėti savarankiškai vykdyti misos gamybos technologinį procesą. Buvau skatinama siūlyti iniciatyvas, kaip galėtume tobulinti gamybą, kaip mažinti ekstrakto nuostolį“, – pirmąsias pareigas pamena D.Jočytė.
Po tris mėnesius trukusio bandomojo laikotarpio specialistės laukė egzaminas – savarankiškai vykdyti vienos misos virimo procesą. Jo stebėti atėjo ne vien gamybos, bet ir visos „Utenos alaus“ daryklos vadovas. Tąkart įmonės vadovybė įvertino D.Jočytės gebėjimą greitai įsisavinti naują informaciją, jos motyvaciją ir gerus rezultatus. Tai ir lėmė, kad, nepraėjus nė metams, darbuotojai buvo pasiūlytos šešis mėnesius trunkančios prestižinės studijos Skandinavijos aludarių mokykloje Danijoje.
„Tai itin specializuoti ir intensyvūs mokslai, kurių metu įsigilinama į visas aludarystės sritis – nuo žaliavų gamybos, ypač salyklo paruošimo, iki energetinių resursų panaudojimo“, – prisimena pašnekovė, šiandien galinti daug papasakoti apie tai, kaip išvirti gerą, savo stilių atitinkantį alų.
Pažintis su Skandinavijos rinka
Pralėkus vieniems metams alaus darykloje, D.Jočytė iš vadovų sulaukė naujo pasiūlymo – imtis technologės pareigų. Nuolatinis judėjimas, iššūkiai, galimybės tobulėti ir augti bei vadovų pasitikėjimas visuomet motyvavo įmonėje siekti geriausių rezultatų ir nesižvalgyti į šalis.
Kad ir kokių naujų iššūkių imtųsi darbe ar asmeniniame gyvenime, moteris sako visada besivadovaujanti principu „nieko nėra neįmanoma“. Klausimas, kiek yra noro dėti pastangas ir kiek turima laiko pokyčiams įgyvendinti. Ši vizija jai padėjo ir kuriant pirmuosius produktus užsieniui.
„Vienas iš pirmų man pasiūlytų tarptautinių projektų buvo visiškai inovatyvus alus Skandinavijos rinkai. Įsitraukiau nuo pirmųjų žingsnių, nuo pat gaminio virimo proceso. Buvau atsakinga už technologinį ir inžinerinį įrangos galimybių patikrinimą, gamybinių programų sukūrimą, vėliau – už produkto bandymus, kuriuos dar ir šiandien prisimename su kolege iš Prancūzijos. Pasidžiaugiame, kad pirmasis bandymas pavyko taip sklandžiai“, – sako D.Jočytė.
Padidino gamybos pajėgumus
Sėkmingai ir profesionaliai darbinius iššūkius sprendusi D.Jočytė dar po metų sulaukė pasiūlymo į savo rankas sutelkti visą „Utenos alaus“ daryklos gamybą, kurios niuansus jau išmanė iki smulkiausių detalių. Kartu su padidėjusiais iššūkiais laukė ir atsakomybė už penkiolikos žmonių komandą. Gamyba – jautrus procesas, kuriame bet kada gali pasitaikyti gedimų ar nuostolių, todėl pagrindinis gamybos komandos darbo principas, susidarius sudėtingai situacijai, nepulti į paniką ir nestresuoti, bet ieškoti sprendimų.
Matyti, kad tokia vadovavimo praktika pasiteisina, nes pagal savo pajėgumus šiandien „Utenos alaus“ darykla yra didžiausia Lietuvoje. Iš čia D.Jočytės komandos pastangomis Lietuvą pasiekė ir nealkoholinio kvietinio lietuviško alaus revoliucija, kurią vartotojai priėmė itin teigiamai – per tris pastaruosius metus nealkoholinių produktų pardavimas išaugo pusketvirto karto.
Daug laimėti galime orientuodamiesi į drąsius ir įdomius gaminius bei kraftinio alaus kultūrą.
„Įmonės vizija yra kasmet atnaujinti gamybos įrangą. Taigi per kelerius metus daryklos pajėgumus išplėtėme 40 proc. Vasaros sezonu visiškai tai išnaudojame. Apie gaminamo alaus kokybę turėtų kalbėti gėrimo mėgėjai. Tačiau mums gera žinia, kad produktai jau daug metų užima pirmąsias vietas rinkoje“, – sako D.Jočytė.
„Carlsberg“ grupės, veiklą vystančios 34-iose pasaulio šalyse, mastu „Utenos alaus“ darykla priskiriama prie mažesnių gamintojų. Utenoje pagaminama 135 mln. litrų gėrimo, palyginti su Prancūzijos darykla, kurioje jo pagaminama 700 mln. litrų. Tačiau D.Jočytė padėtį rinkoje įžvelgia kaip pranašumą ir geba maksimaliai panaudoti privalumus.
„Alaus pramonės gigantai nėra tokie lankstūs gamindami sudėtingesnius ir įdomesnius produktus ar mažesnes jų partijas. Jie negali priimti netradicinių užsakymų, o mes galime. Į Prancūziją tiekiame alaus kokteilius, šiemet vieną naujovę pasiūlysime Norvegijai, kaip tik tvirtiname produkto receptą. Gebėjimas įgyvendinti sudėtingesnius užsakymus pelnė mums gerą reputaciją grupėje“, – sako D.Jočytė.
Stiprinti kraftinio alaus pozicijas
Šiemet D.Jočytė turėjo progą dar labiau praplėsti profesinę patirtį dirbdama su užsienio rinkomis. Ji ką tik sugrįžo iš pusmetį trukusios stažuotės Obernė mieste, Prancūzijoje, kur įsikūręs „Carlsberg“ naujų produktų vystymo centras. Vertinti alaus skonį į šio centro laboratoriją siunčia daryklos iš visų pasaulio šalių. Čia lietuvė kūrė visiškai naujus produktų receptus Azijos rinkoms ir prižiūrėjo jau kuriamų gėrimų gamybą. Gerai įsigilino ir galėjo palyginti Europos ar Lietuvos vartotojų įpročius su tuo, ką mėgsta Kinijos, Indijos, Kambodžos, Vietnamo, Australijos ir Naujosios Zelandijos gyventojai.
„Stiprus alus mėgstamas tik Indijoje, o kitose šalyse, ypač Kinijoje, geriami labai lengvi gėrimai. Jais tarsi nuskalaujamas aštrus rytietiškos virtuvės maistas. Azijoje taip pat atsargiai žiūrima į kartų ar aromatingą alų“, – sako D.Jočytė.
Naujovės, tokios kaip nealkoholinis ar nedidelėmis serijomis verdamas kraftinis alus, Azijoje žengia pirmuosius žingsnius, o visur kitur pasaulyje šie produktai tampa labai populiarūs. D.Jočytės įsitikinimu, Lietuva į tai turėtų žvelgti kaip į sėkmės ženklus.
„Neabejoju, kad galime būti kraftinio alaus lyderiai ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, o gal ir dar toliau, nes turime stiprią komandą, idėjų ir galimybes šias idėjas įgyvendinti. Mūsų pristatyti pirmieji kraftinio alaus gaminiai buvo puikiai pripažinti ir pirkėjų, ir visos „Carlsberg“ grupės, tad uždegta žalia šviesa dar drąsesnėms idėjoms įgyvendinti“, – tvirtina gamybos vadovė.
Tiesa tokia, kad investuoti į tyrimus ir vartotojams siūlyti išskirtines naujienas – dažnai nelengvas kelias. Tačiau, D.Jočytės įsitikinimu, taip elgiasi novatoriai, siekiantys atrasti ir pirmieji rinkai pasiūlyti įdomybes.
Naujausi komentarai