Tokį sprendimą antradienį uždarame posėdyje priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), BNS patvirtino jos pirmininkas Renatas Pocius.

„Įvertinusi tai, kad bendrovė bendradarbiavo su taryba, jau atliko faktiškai kai kuriuos procedūrinius veiksmus, atlieka ir planuoja atlikti ateityje, taryba skyrė finansinę sankciją, kuri siekia 0,1 proc. bendrovės 2023-ųjų metų apyvartos“ – BNS antradienį teigė R. Pocius.

Amber Grid“ 2023 metais gavo 82 mln. eurų pajamų.

VERT vadovo teigimu, bauda „Amber Grid“ skirta už netinkamą dujų perdavimo sistemos naudojimą GIPL dujotiekyje sumontuojant detales, kurių dalis neturi kilmę patvirtinančių dokumentų.

„Mes suprantame, kad tokia dujų (perdavimo – BNS) sistema, kuri neturi kilmę patvirtinančių dokumentų, yra traktuojama, kad ji yra netinkamai eksploatuojama“, – teigė R. Pocius.

VERT pranešime teigė, jog GIPL dujotiekis naudojamas su dalimi jungiamųjų detalių, neturinčių kilmę ir kokybę patvirtinančių dokumentų: „Todėl padidėja rizika, kad dujotiekis nebus saugus ir patikimas ilguoju laikotarpiu“.

Vis dėlto R. Pocius teigė, jog energetikos rinkos reguliuotojas neturi duomenų, kad GIPL būtų nesaugus.

Mes suprantame, kad tokia dujų (perdavimo – BNS) sistema, kuri neturi kilmę patvirtinančių dokumentų, yra traktuojama, kad ji yra netinkamai eksploatuojama.

„Bet jokiu būdu nenorime teigti, kad sistema yra nesaugi eksploatuoti, nes tokių signalų iš bendrovės nesame gavę“, – pridūrė jis.

VERT nurodė, kad jos sprendimas neapima detales sumontavusių rangovų darbo vertinimo, kurie, anot tarybos, nepatenka į jos reguliavimo sritį.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT balandį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias tinkamų sertifikatų neturinčias ir iš standarto neatitinkančio plieno pagamintas GIPL sumontuotas galimai rusiškas jungiamąsias detales, ant kurių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.

Reguliuotojo išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko dujotiekio techninę priežiūrą, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino statybos kokybės ir kontrolės.

Šią išvadą dujų perdavimo operatorė yra apskundusi teismui.

„Amber Grid“ baudą žadą išsireikalauti iš „Alvoros“

Savo ruožtu, „Amber Grid“ BNS informavo, kad 81 tūkst. eurų baudą išsireikalaus iš pagrindinės GIPL rangovės „Alvoros“.

„Amber Grid“ VERT skirtą sankciją traktuoja kaip patirtą žalą dėl GIPL rangovo veiksmų. Bendrovė planuoja baudos sumą išreikalauti iš už pažeidimą atsakingo GIPL rangovo – įmonės „Alvora“, – BNS antradienį teigė „Amber Grid“.

„Amber Grid“ apgailestauja, kad nagrinėdama sankcijos skyrimo klausimą VERT nevertino „Alvoros“ veiksmų“, – nurodė operatorė.

Bendrovės atstovė Laura Šebekienė BNS patikslino, kad „Amber Grid“ taip pat svarsto skųsti reguliuotojo skirtą baudą.

Rugsėjo pabaigoje VERT pusmečiui – iki kitų metų sausio 15 dienos pratęsė terminą, per kurį „Amber Grid“ turi atlikti nepriklausomą 2022 metais nutiesto GIPL dujotiekio patikrą.

Tokia ekspertizė reikalinga siekiant įvertinti, ar dujotiekis gali veikti saugiai, kol bus pakeistos netinkamos detalės.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius atsakomybę už tokią situaciją bei dujotiekyje sumontuotas tinkamų dokumentų neturinčias detales vertė pagrindinei GIPL rangovei bendrovei „Alvora“.

Savo ruožtu „Alvora“ teigė, jog rusiškos žymos ant GIPL jungiamųjų detalių atsirado nuo jos nepriklausančių aplinkybių – esą jas gaminant Lenkijoje buvo naudotos Rusijos oligarchų valdomos „ChelPipe“ grupės gamyklos „Eterno“ žaliavos.

Birželio pradžioje „Amber Grid“ paskelbė rangovų, kurie pakeistų dalį GIPL detalių, kvalifikacinę atranką.

Teisėsauga šiuo metu atlieka dar 2022 metų liepą pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL.

Apie tai, kad dujotiekyje tarp Lietuvos ir Lenkijos galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės pirmasis praėjusių metų birželį paskelbė su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.