Nors ir atrodo, jog burokus užauginti yra nesudėtinga, bet iš tiesų į Kėdainių konservų fabriko stiklainius keliauja tik rinktinės daržovės. Jos turi būti tam tikros spalvos, dydžio bei tinkamų konservavimui rūšių. Todėl žemės ūkio bendrovė „Krekenava“ turėjo gerokai pasistengti, kad tokias užaugintų. Būtent „Krekenava“ pirmą kartą „Vikonda“ grupės istorijoje šiais metais užaugino burokus fabriko masinei gamybai. Toks įmonių bendradarbiavimas leidžia pasiekti optimalių rezultatų ir vartotojams pateikti kokybiškus produktus.

Vienam iš moderniausių „Vikonda“ grupės verslų vadovaujantis „Krekenavos“ direktorius Vaidas Lebedys akcentuoja, kad lyg atrodo, jog burokus užauginti yra vieni juokai, tačiau iš tiesų, norint tiekti tinkamos kokybės ir maistingumo daržoves, reikia žinių ir daug priežiūros.

Rinkimui ir apdorojimui – speciali technika

Vedžiodamas po jau tuštėjančius laukus V. Lebedys pasakoja, jog „Krekenavos“ ūkyje auginamam dvidešimties hektarų plotui burokų surinkti reikia beveik savaitės. O modernių kombainų nurinktas ir apdorotas derlius keliauja tiesiai į Kėdainių konservų fabriką, kur gimsta patys gardžiausi ir įvairiausi pietų patiekalai bei pagardai.

„Paprastai burokai nuimami rugpjūčio viduryje ar antroje jo pusėje. Per dieną apdirbame penkių hektarų burokų lauką.

Šiais laikais burokus nuiminėja kombainai. Tai jau yra įprasta ir natūralu, rankinio darbo jau senokai nebėra“, – aiškina V. Lebedys, rodydamas į vos akimis aprėpiamus laukų plotus.

Kiek patylėjęs, jis tęsia toliau: „Paskui burokai yra sandėliuojami, vėsinami, valomi ir paruošiami naudojimui, tiksliau – gamybai.“

Burokėliai – tik tam tikros spalvos ir dydžio

„Pagal užsakovo poreikį burokai rūšiuojami net į kelis dydžius. Ir visai nesvarbu, kad jie bus sutarkuoti, supjaustyti. Gamyboje tai turi didelės įtakos.

Produkto kokybei taip pat labai svarbi yra ir daržovių spalva. Todėl, pasitelkdami visas naujausias technologijas, rūpinamės, kad kaip įmanoma geriau įgyvendintume užsakovo pageidavimus“, – burokų auginimo subtilybes atskleidžia pašnekovas.

Pristatydamas techniką, V. Lebedys nepamiršta paminėti ir to, kad labai didelį vaidmenį ūkyje atlieka ir čia dirbantys profesionalai. Tik dėl ypatingos ir nuolatinės „Krekenavoje“ dirbančių specialistų priežiūros burokai užauginami tokie, kokių užsakovui ir reikia.

„Niekas be priežiūros neauga, tik žolės, – humoro jausmo nestokoja vienos iš moderniausių žemės ūkio įmonių Lietuvoje vadovas. – Kaip ir kiekviena daržovė ar grūdinė kultūra, taip ir burokai reikalauja pakankamai didelės priežiūros bei darbo.

Iš pradžių reikia pasėti, tada prižiūrėti, ravėti ir saugoti nuo įvairių kenkėjų bei ligų. Reikalavimai iš tiesų yra labai dideli.“

V. Lebedys pasidžiaugė užsibrėžto tikslo įgyvendinimu bei pasidalijo ateinančių metų planais.

„Džiaugiamės, kad šiais metais pavyko įgyvendinti fabriko užsakymą ir užauginti fabrikui burokų tiek, kiek sutarėme.

Ateinančiais metais ketiname jų auginti dar daugiau, kad galėtume patenkinti ne tik Kėdainių konservų fabriko, bet ir kitų užsakovų poreikius“, – sakė žemės ūkio bendrovės vadovas.

Svarbiausia – kokybė

Ruduo – intensyvus metas ne tik daržoves auginančiai „Krekenavai“, bet ir konservus, pagardus, sriubas ir kitus produktus mūsų stalui gaminančiam Kėdainių konservų fabrikui.

Pasak fabriko direktoriaus Andriaus Viazovskio, tik dėl to, kad produktai yra švieži ir auginami mūsų krašte, gimsta pačios geriausios kokybės ir skonio patiekalai.

„Šis periodas itin darbingas ir keliantis tam tikrų iššūkių ne tik dėl daržovių derliaus nuėmimo, bet ir dėl naudojamų daržovių įvairovės. Juk kiekviena skirtinga daržovė reikalauja skirtingų laikymo sąlygų bei apdorojimo režimų.

Pasitelkiame svarbiausias priemones visam šiam procesui suvaldyti – tai kruopštus kiekvieno etapo planavimas bei kokybės kontrolė, pradedant nuo daržovių auginimo, supirkimo iki pat produkto gamybos bei realizavimo, – nuosekliai rudens darbus dėsto A. Viazovskis. – Pasirašome kontraktus su stambiausiais Lietuvos ūkininkais, sudarydami abipusius susitarimus dėl daržovių veislių, kokybės bei kiekių.

Drąsiai galime teigti sau ir kitiems, kad pirmenybę teikiame kokybei, o tik po to kainai. Gamybai naudojame tik sertifikuotų šalies ūkių žaliavą.“

Ypatingas burokėlių perdirbimo metodas

Burokai yra viena iš mėgstamiausių lietuvių daržovių, iš kurios gaminama daugybė visokių patiekalų ir netgi skanėstų. Todėl ir Kėdainių konservų fabriko gaminamos produkcijos asortimentas su šiuo daržo karaliumi yra labai platus.

„Burokų žaliava yra naudojama per 30 pavadinimų sriubų bei 20 pavadinimų kitų gaminių – salotų bei marinuotų gaminių gamybai. Taip pat gaminami virti burokėliai vakuuminėje pakuotėje, perdirbti „sous vide“ metodu, kai daržovė išverda savo sultyse be papildomų ingredientų, maksimaliai išlaikant natūralią buroko tekstūrą bei unikalų šakniavaisio skonį. Fabrike šis metodas yra pritaikytas taip, kad virti burokėliai būtų saugūs vartoti 9 mėnesius“, – vardija Audronė Jukavičiūtė, Kėdainių konservų fabriko produktų vystymo vadovė.

Burokų žaliava yra naudojama per 30 pavadinimų sriubų bei 20 pavadinimų kitų gaminių – salotų bei marinuotų gaminių gamybai.

Šaltibarščiams – trys burokėlių receptai

Besiklausydama A. Jukavičiūtės pasakojimo apie naujausias burokų apdirbimo technologijas, mintyse svarstau, jog tikriausiai patys populiariausi ir žmonių mėgstamiausi yra tiesiog marinuoti burokėliai, ypač šiltuoju metų laiku, kai karaliauja šaltibarščiai.

„Vis daugiau vartotojų pamėgsta mūsų marinuotus ir konservuotus burokėlius, kurie yra unikalūs tuo, kad ruošiant šaltibarščius rekomenduojame naudoti ne tik burokėlius, bet ir burokėlių marinatą, – su mano svarstymu sutiko pašnekovė ir čia pat dar priduria: – Šiuo metu turime 3 skirtingus receptus: marinuotus burokėlius, konservuotus su obuolių sultimis bei šaltibarščiams skirtus – su obuolių sultimis, bet ryškesniu rūgštelės skoniu.

Beje, nemažai vartotojų renkasi vakuume virtus burokėlius, kuriuos pjausto norimu būdu ir tada iš jų ruošia šaltibarščius. Taip pat jie gali praturtinti bet kurį kitą patiekalą ir tapti pagrindiniu ar palydinčiu skoniu.

Visgi paruošti marinuoti ar konservuoti burokėliai yra populiaresni, nes taupo skubančių žmonių laiką.“

O štai atvėsus orams ir artėjant šaltajam sezonui Kėdainių konservų fabriko produktų vystymo vadovė pastebėjo, kad padidėja sriubų paklausa.

„Lietuviams priimtiniausi barščiai, kurių asortimente turime pačių įvairiausių – su raugintais kopūstais, su šviežiais kopūstais, su baravykais, su pievagrybiais, su šonine bei kitomis mėsos rūšimis.

Taip pat gaminame ir įvairias burokėlių salotas, kurios yra vartojamos kaip garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų. Ši gaminių grupė yra populiari ištisus metus“, – gaminių asortimentą vardijo pašnekovė.

O kad dar geriau suprasčiau, kokia populiari iš tiesų yra burokėlių sriuba, A. Viazovskis tai iliustruoja skaičiais.

„Burokėlių sriuba“ – viena iš populiariausių sriubų. Jos per metus parduodame per kelis šimtus tūkstančių vienetų! Greitu metu parduotuvių lentynose žmonių pamėgtas produktas pasirodys kiek pasikeitusioje naujoje „Kėdainių konservų“ prekės ženklo pakuotėje“, – naujieną pristatė fabriko vadovas.

Natūralumas – aukštos kokybės ir gero skonio paslaptis

Skonio gurmanams ir ištroškusiems naujovių žmonėms visada smalsu sužinoti, ar yra kokių nors netradicinių ir neįprastų produktų.

„Esame gaminę trintų burokėlių padažus, bet jie neturėjo didelio pasisekimo rinkoje. Todėl manome, kad vartotojams galbūt bus patrauklesnės burokėlių užtepėlės, – jau turime užklausų iš užsienio šalių dėl trintų burokėlių gaminių tiekimo eksportui“, – atskleidė A. Jukavičiūtė.

Tačiau, pasak A. Viazovskio, lemiamą žodį naujų produktų gamyboje ir paklausoje visuomet taria vartotojai.

„Kiekvienas gamintojas stengiasi gaminti kuo platesnį gaminių asortimentą, tačiau poreikį formuoja vartotojai. Stengiamės prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos bei mitybos tendencijų, todėl reguliariai papildome asortimentą naujais produktais“, – sakė „Kėdainių konservų“ vadovas.

A. Jukavičiūtė jam antrino bei papildė, kad ypatingas dėmesys skiriamas ir produkcijos natūralumui.

„Žmonės maitinasi vis sveikiau, o mūsų gaminama produkcija tam puikiai tinka, nes gaminiuose naudojame kiek įmanoma mažiau druskos, cukraus, riebalų.

Stengiamės atsakingai žiūrėti į žmonių sveikatai svarbius dalykus ir su modernių technologijų pagalba spręsti produktų galiojimo termino bei skoninių savybių gerinimo klausimus, vartodami mažesnį minėtų sudedamųjų dalių kiekį“, – vedžiodama po gardžiai kvepiantį fabriką pasakojo produktų vystymo vadovė.

Gaminiai, „kvepiantys“ šalies istorija

Šeimoje gaminami gilių tradicijų turintys patiekalai paprastai atkeliauja iš mamų ar kitų giminaičių. Pasirodo, Kėdainių konservų fabrikas idėjų naujiems receptams taip pat ieško tiek įvairiuose kulinariniuose šaltiniuose, tiek tarptautinėse parodose.

„Lietuvių tauta turi gilias maisto gaminimo tradicijas, kiekvienuose namuose yra unikalių šeimininkių receptų, perduotų iš mamų, močiučių lūpų ir patirties.

Visuomenei jaunėjant, kai kurie patiekalai pasikeičia kardinaliai, kiti visai užsimiršta ir išnyksta. Stengiamės, kad buvę seniau itin populiarūs daržovių receptai išliktų, pritaikydami juos šiuolaikiniam vartotojui ir įsiklausydami į jo poreikius, nuomonę bei pastebėjimus, – atskleidė A. Jukavičiūtė. – Įmonėje dirbantys specialistai turi ilgametę patirtį šioje srityje ir istorinius receptus sugeba pateikti naujai.

Be to, nuolat lankomės pasaulinėse maisto produktų bei žaliavų parodose, bendraujame su kitų šalių technologais, tobuliname žinias maisto gamybos srityje, siekdami eiti koja kojon su tobulėjančiomis technologijomis, kartu neužmiršdami tradicijų.

Gamindami eksportui skirtus gaminius gilinamės ir į tos šalies kultūros bei mitybos papročius, vyraujančias skonio tendencijas, kad sukurtas gaminys „kvepėtų“ būtent tos šalies maisto istorija.“

„Naminis“ maistas – vos per 5 min.

„Kėdainių konservų“ produktų vystymo vadovė teigė pastebinti tendenciją, kad šiais laikais jau net ir atsakingiausios bei ypatingai virtuvei, gaminimui atsidavusios namų šeimininkės, kurios viską įpratusios daryti pačios, renkasi „Kėdainių konservų“ produktus – mat jų skonis atitinka namuose gaminto maisto skonį. O damos laiką, sugaištą virtuvėje, gali skirti sau. Svarbiausia, kad iš vieno puslitrinio stiklainio galima pamaitinti kone visą šeimą, nes iš jo išeina keturios gardžios sriubos porcijos.

„Greitėjant gyvenimo tempui vis daugiau žmonių laiką, kurį praleistų virtuvėje, yra labiau linkę skirti mėgstamai veiklai ar tiesiog pabuvimui su draugais bei šeimos nariais.

Siekdami padėti taupyti laiką, stengiamės gaminti gaminius, kurie būtų greitai paruošiami, bet kartu kvepėtų namais. Pavyzdžiui, mūsų gaminamų sriubų paruošimui namuose tereikia skirti 3–5 minutes ir ant stalo garuoja skani, soti, kokybiška sriuba, – pasakojo A. Jukavičiūtė. – Daržovių bei uogų konservavimas, ruošiant namuose, atima labai daug laiko. Mūsų gaminami produktai skoniu nenusileidžia naminiams, todėl pastebime, kad žmonės vis dažniau renkasi mūsų uogienes, marinuotus agurkus bei pietų patiekalus.

Didėjantys pardavimai rodo, kad mūsų produktai yra mėgstami vartotojų. O tai mums pats geriausias įvertinimas, skatinantis tobulėti ir augti kartu.“

Praktiškos ir aplinką tausojančios pakuotės

Vis tik renkantis produktą iš gausybės kitų, pirmiausia žvilgsnis krypsta į pakuotę, jos išvaizdą. Todėl gamintojai jai taip pat skiria daug dėmesio.

„Šiuo metu produktus gaminame skirtingose, vartotojams paklausiose pakuotėse – stiklainiuose, plastikinėje, skardinėje taroje, bei vakuumavimui pritaikytoje plėvelėje.

Stiklo pakuotė yra labai tvari, ji ilgaamžė bei puikiai tinka, kad produktas išlaikytų nepakitusias savo skonines ir juslines savybes. Didelė dalis stiklainių, likusių po Kėdainių konservų fabriko gaminių vartojimo pirkėjų namuose vėliau gyvena „tęstinį antrąjį gyvenimą“. Šiuo metu atnaujiname dalį stiklo taros bei gaminių etiketes“, – apie įmonės atsakingumą ir tausojančias aplinką gaminių pakuotes pasakoja A. Viazovskis.