- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) nesusitarus dėl pagal jo valdomos valstybinės žemės perleidimo „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai, Vyriausybei „tektų imtis kitų priemonių“.
„Turiu viltį ir tikiuosi, kad tam tikri siauri interesai nesustabdys valstybei ir jos saugumui labai reikšmingo projekto“, – pirmadienį BNS sakė A. Armonaitė, pirmadienį pasirašiusi investicijų sutartį su Vokietijos gynybos pramonės koncernu.
Pagal ją vokiečiai į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą investuos daugiau nei 180 mln. eurų bei joje sukurs bent 150 naujų darbo vietų.
„Vyriausybė turi įvairių būdų, kaip tą spręsti. Vis tik aš asmeniškai manau, kad galima būtų (susitarti – BNS) bendradarbiavimo keliu. Bet jeigu universitetas matys tik savo interesus ir tik savo siaurą lauką, tai teks imtis kitų priemonių“, – teigė ministrė.
Pasak jos, sprendimus dėl 340 hektarų ploto sklypo Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, perleidimo valstybei LSMU turėjo priimti dar praėjusią savaitę. Ministrė pabrėžė, kad aukštosios mokyklos naudojama žemė yra valstybės.
„Universitetas turėtų suprasti, kad tai nėra jų kiemas, kur jie gali daryti ką nori. Jeigu Vyriausybė deda pastangas ir siūlo tikrai adekvačius kompensacinius mechanizmus ir netgi vietomis geresnėmis sąlygomis, tai reikėtų nepradėti čia dar atskirų derybų“, – sakė A. Armonaitė.
„Tikiuosi, kad derybos su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu neužtruks ilgiau nei su „Rheinmetall“, – pridūrė ji.
Universitetas turėtų suprasti, kad tai nėra jų kiemas, kur jie gali daryti ką nori.
Anot ministrės, su LSMU vyksta derybos ne tik dėl sklypų, bet ir dėl finansinės kompensacijos.
Sprendimą, ar perduoti 340 hektarų ploto sklypą „Rheinmetall“ gamyklai, LSMU taryba ketina svarstyti neeiliniame posėdyje birželio 13-ąją.
BNS turimi Vyriausybės kanceliarijos dokumentai rodo, kad mainais už 340 hektarų ploto sklypą aukštajai mokyklai svarstoma perduoti šešis 352,1 hektaro ploto netoli Šeduvos ir Baisogalos esančius atskirus žemės sklypus.
LSMU rektorius Rimantas Benetis anksčiau BNS sakė, kad universitetas šiuo metu skaičiuoja Baisogaloje esančio padalinio – Gyvulininkystės instituto – ūkio perkėlimo kaštus ir galimus nuostolius bei neatmetė, kad mokykla iš Vyriausybės gali prašyti ir finansinės kompensacijos.
Tikimasi, kad „Rheinmetall“ vėliau plės projektą
A. Armonaitė sako, kad gamyklos statybos darbus realu pradėti jau šį rudenį, tačiau konkretūs projekto terminai, anot jos, paaiškės priėmus sprendimus dėl sklypo.
„Šiaip tai (pradėti statybas rudenį – BNS) yra realu, jeigu visi valstybėje dirbs dėl to tikslo ir taip pat, jeigu įmonė pakankamai sparčiau judės su sprendimais. Tai yra realu, bet kaip visada yra sąlygų“, – sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, perėmus sklypą paaiškės ir kaip bus kuriama gamyklai reikalinga infrastruktūra.
Pasak A. Armonaitės, „Rheinmetall“ įsipareigojimas sukurti bent 150 darbo vietų yra minimalus reikalavimas stambiam projektui. Tikimasi, kad jų ateityje galėtų būti sukurta daugiau.
„Ambicija yra, jog projektas būtų didesnis. Ir paprastai investiciniai projektai, kai ateina, jie prasideda nuo šiek tiek mažesnių skaičių, mažiau darbuotojų, vėliau auga, nuo šiek tiek mažiau investicijų vėliau plečiasi“, – sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, gamykloje daugiausia dirbs inžinerinių specialybių darbuotojai, taip pat mikroelektronikos, tradicinės pramonės specialistai.
A. Armonaitė pabrėžė, kad „Rheinmetall“ bendradarbiaus su kitomis šalies įmonėmis dėl komponentų tiekimo, taip pat su šalies aukštosiomis mokyklomis – dėl specialistų rengimo.
„Šitos įmonės poveikis net tik ekonomikai, bet ir švietimui gali būti kur kas platesnis negu mes tikimės. Ir ne tik apie gynybą bus ši gamykla“, – sakė A. Armonaitė.
Šitos įmonės poveikis net tik ekonomikai, bet ir švietimui gali būti kur kas platesnis negu mes tikimės.
Ministrės teigimu, Lietuvos indėlis įgyvendinant projektą kol kas yra tinkama reguliacinė aplinka bei sklypas. Piniginė subsidija projektui kol kas nėra numatyta.
„Subsidijų šitam projektui kol kas nėra numatyta, nes projektas yra komerciškai atsiperkantis. Gali būti, kad tokio indėlio ir nereikės“, – sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, valstybės dalyvavimas gamyklos valdyme turėtų paaiškėti vėlesniuose projekto etapuose.
Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ į amunicijos gamyklą Lietuvoje investuos daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirmąjį pusmetį Vilniuje parduota 17 proc. daugiau būstų
2024 metų birželio mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 187 naujos statybos butus, jų vertė siekia 33,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina – 3 468 eurai. Birželį rinkoje taip pat buvo ...
-
„15min grupė“ perka „M-1“ radijo stočių grupę
Lietuviško kapitalo žiniasklaidos ir skaitmeninio verslo grupė „15min grupė“ siekia įsigyti Rūtos Grušnienės valdomą „M-1“ radijo stočių grupę – įmonės pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pirmadi...
-
Mirė artimasis: svarbiausi žingsniai, ką daryti
Net jeigu mirtis atėjo po ilgos ligos, ir netekčiai, atrodo, buvo galima pasiruošti, emocinis sukrėtimas artimiesiems – vis tiek bedugnis. Užgriuvę organizaciniai rūpesčiai ir pareigos situacijos tikrai nepalengvina. Netektis atneša ...
-
„Teleloto“ siūlo laimėti kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes1
Populiariausios šalies loterijos „Teleloto“ žaidėjams – galimybė gyvai stebėti svarbiausią vasaros sporto renginį. Liepą vyksiančių loterijos žaidimų metu net trys dalyviai laimės dvigubus kelionės paketus į Paryžiaus va...
-
Seimas pakeitė vandens įmonių garantinių įmokų tvarką – lėšų atidėti nebereikės
Regioninės vandens tiekimo įmonės nuo spalio nebeprivalės kaupti lėšų garantiniam vandens tiekimui – šiuos pinigus jos pasiliks savo reikmėms. ...
-
Galutinis sprendimas: „Elektrum Lietuva“ teisėtai nutraukė sutartį su Vydmantų vėjo parku1
Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė „Elektrum Lietuva“ teisėtai sustabdė elektros pirkimą iš Vakarų sankcijų suvaržytos rusiško kapitalo elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ ...
-
Lietuvos banko valdyboje turtingiausia J. Šaučiūnienė1
Lietuvos banko (LB) valdyboje turtingiausia narė – nuo 2023 m. balandžio šiose pareigose esanti Jurgita Šaučiūnienė, rodo Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. ...
-
Konfliktas dėl „Linavos“ generalinio direktoriaus pozicijos tęsiasi2
Konfliktas dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio direktoriaus pozicijos vis dar tęsiasi. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu besiremiantis Zenonas Buivydas teigia, kad šią poziciją te...
-
Riminio kurorte atostogavusi L. Rimgailė – apie sužavėjusį maistą ir džiugias vaiko emocijas6
Desertų kūrėja, kepyklėlės „Liu Patty“ savininkė Liucina Rimgailė Italijoje atostogavo jau aštuntą kartą, tačiau šįkart atostogos buvo išties ypatingos. Savaitę šalia Riminio esančiame Gabbice Mare miestelyj...
-
V. Germanas apie M. Navickienės kelionę į Dubajų: iki šiol nematau, ką ji blogo padarė22
„Foxpay“ bei „iSun“ savininkės Ievos Trinkūnaitės sugyventinis, už sukčiavimą teistas verslininkas Vilhelmas Germanas mano, jog buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nepadarė nieko blogo, nusprendusi k...