„Kautros“ direktorius Linas Skardžiukas sako, jog pastaruoju metu keleivių srautas siekia 25 proc. pernykščio srauto, o įmonės nuostoliai, jau viršiję 1 mln. eurų, metų pabaigoje turėtų siekti apie 2 mln. eurų.

„Visi žmonės, paraginti mažiau judėti, suprantama, daugiau sėda į savo automobilius, nes transporto gatvėse yra daug, bet visuomeninis transportas tikrai išgyvena didžiulę krizę“, – BNS sakė L. Skardžiukas.

Anot jo, artimiausiu metu bendrovė planuoja atsisakyti 25 iš maždaug 250 reisų. Ateityje nutrauktų reisų gali būti ir daugiau, tačiau pirmiausia tai turi būti suderinta su Lietuvos transporto saugos administracija. Tikimasi tą padaryti trečiadienį.

„Tikslas yra išlaikyti tinklą, kad gyventojai turėtų susisiekimą – ne mažinti reisų į regionus, bet kad į visur patektų, bet bus išretinamas maršrutų skaičius“, – sakė „Kautros“ vadovas.

„Šiandien dar važiuojame, nes esame įpareigoti ir negalime nutraukti, nesvarbu, kad ateina vairuotojai ir sako, nesiųskite manęs į Druskininkus, nes antrą dieną nė vienas žmogus nevažiavo nei pirmyn, nei atgal“, – pridūrė jis.

Visuomeninis transportas tikrai išgyvena didžiulę krizę.

L. Skardžiukas sako, jog mažės kelionių iš Vilniaus į Kauną, Jonavą, Šiaulius, Mažeikius, Palangą, Druskininkus.

Tuo metu bedrovės „Toks“ vadovas Arūnas Indrašius sako, kad užsakomieji pervežimai sustabdyti nuo kovo mėnesio, 11 tarptautinių maršrutų taip pat nevyksta, išskyrus du kartus per savaitę – į Lvovą Ukrainoje. Tuo metu tarp miestų keleivių srautai krito apie 40 proc., todėl artimiausiu metu 11 maršrutų bus uždaryta, o kitur reisų mažės.

„Spalio mėnesio skaičiai rodo, kad 11 maršrutų peržengė sąnaudų ribą, spalio mėnesį dirbame nuostolingai ir lapkričio pradžia rodo tą patį. Mažėja pajamos, mažėja keliaujančių“, – BNS sakė A. Indrašius.

„Svarstome, kaip praretinti juos, palikti susisiekimą tarp didžiųjų miestų, atsižvelgiant į keleivių srautus. Kai kurie maršrutai dubliuojasi, važiuojama kelis kartus per dieną, tai juos retinsime. Iš viso kol kas paruošta 11 maršrutų uždarymui“, – pridūrė jis.

Kiek įmonė jau patyrė nuostolių, jos vadovas kol kas neįvardijo.

Abiejų įmonių vadovai taip pat užsiminė, jog laukia pagalbos iš valstybės, kadangi kol kas jie gali pasinaudoti tik subsidijomis už darbuotojų prastovas. Pasak A. Indrašiaus, dėl paramos kreiptasi į Susisiekimo ministeriją, tačiau kol kas atsakymų nesulaukta.

Karantinas Lietuvoje įsigaliojo šeštadienio vidurnaktį ir truks iki lapkričio 29 dienos 24 valandos. Šis režimas, skirtas suvaldyti COVID-19 plitimą, Lietuvoje įvedamas antrąkart – pirmasis karantinas galiojo kovo-birželio mėnesiais.