Avarinių gedimų per metus neišvengė trečdalis senų daugiabučių gyventojų: išeitis

Avarinių gedimų per metus neišvengė trečdalis senų daugiabučių gyventojų: išeitis – renovacija

Senuose daugiabučiuose avariniai įvykiai ne tik blogina gyvenimo sąlygas, bet ir sukelia reikšmingų finansinių nuostolių. Naujausias gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius dvylika mėnesių avarinės situacijos palietė trečdalį (31 proc.) senų daugiabučių gyventojų, o daugiau nei pusė jų (57 proc.) su gedimais susidūrė net po 2–3 kartus. Net 74 proc. šių gyventojų dėl avarijų patyrė išlaidų, siekiančių nuo 50 iki 500 eurų ir daugiau.

Tyrimo duomenimis, 17 proc. su avariniais įvykiais susidūrusių butų savininkų patyrė iki 50 eurų nuostolių, 25 proc. – 51–100 eurų, 20 proc. – 101–300 eurų, o 6 proc. – 301–500 eurų. Dar 6 proc. teigė išleidę daugiau nei 500 eurų.

Respondentai taip pat įvertino senų daugiabučių namų būklės perspektyvą: 49 proc. apklaustųjų mano, kad, jei renovacija nebus atlikta, pastato būklė per artimiausius dešimt metų šiek tiek suprastės, 20 proc. – kad ji žymiai suprastės, o 28 proc. įsitikinę, kad namas išliks tokios pačios būklės.

Daugiausia iššūkių kelia vandentiekio ir kanalizacijos sistemos

Gyventojai nurodė, kad dažniausios avarinių įvykių priežastys yra vandentiekio ir kanalizacijos sistemų pažeidimai (53 proc.), stogo ar sienų pratekėjimai (20 proc.), elektros tinklų (19 proc.) ir šildymo sistemos (11 proc.) gedimai. Net du trečdaliai (69 proc.) apklaustųjų mano, kad renovacija reikšmingai sumažintų tokių avarijų tikimybę.

Kasdienę gyvenimo kokybę labiausiai blogina susidėvėję vamzdynai, kanalizacija (17 proc.) ir prasta šilumos izoliacija (12 proc.). Gyventojai taip pat mini nesandarius stogus, avarinės būklės balkonus, neefektyvų vėdinimą, triukšmą, elektros ir liftų gedimus, byrantį fasadą, drėgmę ir pelėsį. Šios problemos lemia ne tik nepatogumus, bet ir kasmet didėjančias pastato priežiūros išlaidas.

„Visos šios gyventojų įvardytos problemos – prakiūrantys vamzdynai, nesandarus stogas ar kiti pasikartojantys gedimai – gali būti išspręstos ne trumpalaikiais pataisymais, o kompleksiškai atnaujinus visą namą. Renovacija leidžia prailginti pastato gyvavimo ciklą ir išvengti nuolatinių investicijų į kasmet ar net kas kelis mėnesius pasitaikančių avarijų padarinių šalinimą“, – pažymėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Pasak jos, džiugina, kad žmonės vis geriau suvokia būtinybę neatidėliojant atnaujinti senus, susidėvėjusius pastatus ir yra pasirengę tai daryti: dviejų trečdalių apklaustųjų nuomone, daugiabučio renovacija sumažintų avarinių įvykių tikimybę, o 34 proc. respondentų sutiktų dalyvauti daugiabučio renovacijoje net tuo atveju, jei valstybės parama nebūtų teikiama. Jei parama siektų bent 20 proc., renovacijai pritartų 60 proc. tyrimo dalyvių.

Gyventojų nuomonės tyrimą APVA užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. Lietuvos renovuotinų daugiabučių (1993 m. ir senesnės statybos) butų savininkų.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.