Pasak agentūros, ieškinys Lietuvai pateiktas dėl jos esą neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo pažeistos bendrovės, kaip užsienio investuotojos, teisės, saugomos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimu dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.

„Tai šaltas, apgalvotas sprendimas priversti mus atsakyti už precedento neturintį mūsų teisių pažeidimą. Kelerius metus dirbę nauju formatu, kurdami naujus mechanizmus ir logistikos sprendimus, tiksliau įvertinome mums padarytą žalą. Ir šiame ieškinyje mes pateikiame visus savo reikalavimus šaltu paskaičiavimu, kad iš atsakovo gautume visą šių išlaidų kompensaciją“, – pirmadienį pateiktą ieškinį „Beltai“ komentavo  „Belaruskalij“ generalinis direktorius Andrejus Rybakovas.

Pateikto ieškinio suma neskelbiama, tačiau trąšų gamintojos vadovas sako, kad ji yra „labai reikšminga“.

„Norime reikalauti žalos atlyginimo. Suma labai reikšminga, ją išanalizuos visos šalys ir bus aptarta bei pasverta proceso metu. Paraiškoje yra visi reikalingi skaičiavimai, viskas aišku ir suprantama, mūsų nuomone. Galutinį sprendimą priima arbitražas“, – padarė išvadą Andrejus Rybakovas

Pirmasis apie tai trečiadienį pranešė naujienų portalas „Verslo žinios“.

„Belaruskalij“ pernai spalį prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.

Baltarusijos trąšų milžinė teigia, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir galimai pažeidžiant 1999 metais Lietuvos ir Baltarusijos pasirašytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, bei reikalauja atlyginti padarytą žalą.

BNS žiniomis, „Belaruskalij“ skaičiuoja, jog Lietuvos sprendimas jai galėjo padaryti apie 1 mlrd. eurų nuostolių.

Norime reikalauti žalos atlyginimo. Suma labai reikšminga, ją išanalizuos visos šalys ir bus aptarta bei pasverta proceso metu. 

Arbitražui rugpjūčio pabaigoje atnaujinus procesą „Belaruskalij“ byloje prieš Lietuvą reikalaujant atlyginti milijardinius nuostolius dėl sustabdyto trąšų tranzito, rugsėjį paskelbti ginčą nagrinėjantys arbitrai.

Be to, paskelbta, kad arbitražo būstinė bus Ženevoje, Šveicarijoje.

Nuolatinis arbitražo teismas (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) rugsėjį pranešė, kad bylą nagrinėjančiam arbitražui vadovauja garsi arbitrė Gabrielle Kaufmann-Kohler (Gabriel Kaufman Kioler) iš Šveicarijos, jo nariai yra taip pat žinomi arbitrai Azzedine'as Kettani  (Azedinas Ketanis) iš Maroko (paskirtas „Belaruskalij“) bei Zachary'is Douglas (Zakaris Daglasas) iš Jungtinės Karalystės (paskirtas Lietuvos).

Profesorė G. Kaufmann-Kohler yra Ženevoje įsikūrusios teisininkų bendrovės „Levy Kaufmann-Kohler“ partnerė, dalyvavo daugiau nei 220 tarptautinių arbitražų ir laikoma viena geriausių pasaulio arbitrų, ji yra buvusi Tarptautinės komercinio arbitražo tarybos prezidentė, Ženevos universiteto teisės mokyklos įkūrėja.

Z. Douglas taip pat turi didelę arbitro, advokato ir eksperto praktiką tarptautiniuose teismuose ir arbitražuose – buvo paskirtas arbitru daugiau nei 150 bylų, daugiau nei pusėje jų ėjo pirmininko arba vienintelio arbitro pareigas. Jis yra Ženevos absolventų instituto ir Romos tarptautinio socialinių studijų universiteto (Luiss) profesorius.  

A. Kettani turi savo advokatų kontorą, jis profesoriauja Kasablankos universitete, yra mokęsis ir dėstęs Prancūzijos universitetuose, dirbo mažiausiai 15 arbitražinių bylų.

Lietuvos Susisiekimo ministerija teigė, kad Lietuvos atsiliepimas bus teikiamas po to, kai „Belaruskalij“ pateiks ieškinį.

Pasak ministerijos, arbitražo procesas paprastai trunka apie trejus – penkerius metus. Pradžioje manyta, kad galutinis posėdis galėtų vykti 2026 metų vasarį, tačiau „Belaruskalij“ prašymu laikinai sustabdžius arbitražo procesą, tikėtina, kad tai įvyks vėliau.

„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos, tačiau buvo nutrauktas 2022 metų vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.

„Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas, kurio 30 proc. akcijų turi „Belaruskalij“.

Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų.

Ministerija: Lietuva nesutinka su visais „Belaruskalij“ kaltinimais

„Lietuvos Respublika nesutinka su visais „Belaruskalij“ ieškinyje arbitražo teismui pateiktais reikalavimais ir savo nesutikimo argumentus pateiks arbitražo teismui nustatytais terminais“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.

„Lietuva yra teisinė valstybė ir laikosi visų prisiimtų tarptautinės teisės įsipareigojimų, o arbitražas – įprasta investicinių ginčų sprendimo procedūra. Vien tai, jog „Belaruskalij“ pareiškė reikalavimus Lietuvai, savaime nereiškia tokių pretenzijų pagrįstumo. Priešingai – Lietuva yra įsitikinusi visišku savo sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu“, – atsakydama į BNS klausimus dėl bylos eigos pranešė ministerija.

Pasak jos, sankcijas „Belaruskalij“ atžvilgiu įvedė Europos Sąjunga bendru jos narių sutarimu, o Lietuva šias sankcijas įgyvendina, jos galioja šiuo metu bei turi poveikį.

Ministerija primena, jog ES Bendrasis Teismas jau yra atmetęs „Belaruskalij“ ieškinį, kuriame sankcijos buvo ginčijamos, be to, Lietuvos teismai yra atmetę „Belaruskalij“ skundus ir konstatavę, kad šalies institucijų sprendimai buvo teisėti.

„Belaruskalij“ ieškinį prieš Lietuvą inicijavo dar pernai spalį, tačiau jam laiku nesumokėjus arbitražo rinkliavos, teismas buvo sustabdęs procesą iki šių metų rugpjūčio 30 dienos, o ją galiausiai sumokėjus bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir nurodyta iki gruodžio 2 dienos pateikti detalų ieškinį su konkrečiais reikalavimais Lietuvai.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad ieškinys Lietuvai pateiktas dėl jos esą neteisėtų veiksmų,  pažeidus bendrovės, kaip užsienio investuotojos, teises, saugomas Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimu dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.

„Belaruskalij“ generalinis direktorius Andrejus Rybakovas agentūrai teigė, jog ieškinyje įmonė pateikė visus reikalavimus „šaltu paskaičiavimu“, siekiant gauti iš Lietuvos visą išlaidų kompensaciją.

Ieškinio suma neskelbiama, tačiau trąšų gamintojos vadovas sako, kad ji yra „labai reikšminga“. 

BNS žiniomis, ji gali siekti apie 1 mlrd. eurų.