Bend­ro­vės „HC Be­to­nas“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Po­vi­lo Bra­duls­kio ne­ste­bi­na, kad sta­ty­bų pa­ki­li­mo me­tu la­biau pa­ste­bi­mi ky­lan­tys ob­jek­tai, tuo tarpu me­džia­gos, ku­rios nau­do­ja­mos jų statybai, yra mažiau įspūdingos. „Vi­sa­da įdo­miau ma­ty­ti ga­lu­ti­nį re­zul­ta­tą, bet be­to­nas sta­ty­bo­se yra pa­grin­di­nė ir es­mi­nė me­džia­ga. O ji to­li gra­žu nė­ra to­kia pa­pras­ta ir neį­do­mi, kaip ga­li pa­si­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio“, – įsi­ti­ki­nęs P.Braduls­kis.

– Kuo ypa­tin­gas in­ves­tuo­to­jas, nu­spren­dęs in­ves­tuo­ti į be­to­no ga­my­bą Lietuvoje?

– Kom­pa­ni­ja „Hei­del­berg­Ce­ment“ yra tre­čia di­džiau­sia be­to­no ga­min­to­ja pasauly­je, di­džiau­sia Skan­di­na­vi­jos ir Bal­ti­jos ša­ly­se. Gru­pė vyk­do veik­lą daugiau nei 40 ša­lių, val­do 2 500 įvai­rių ga­myk­lų ir ter­mi­na­lų. Šios kom­pa­ni­jos spe­cia­lis­tai ku­ria nau­jas sta­ty­bi­nių me­džia­gų tech­no­lo­gi­jas ir yra šios sri­ties lyde­riai vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Gru­pė veik­lą Lie­tu­vo­je pra­dė­jo 2007 m. Šiuo me­tu esame antras didžiausias betono gamintojas Lietuvoje, di­džiau­sias ce­men­to im­por­tuo­to­jas ir uži­ma­me žymią Lie­tu­vos pa­kuo­to ce­men­to rin­kos da­lį.

Pre­ki­nio be­to­no ga­my­bą pra­dė­jo­me 2012 m. ir vyk­do­me di­džiau­siuo­se miestuose: Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Pa­ne­vė­žy­je, Aly­tu­je. Vi­sos įmo­nės beto­no ga­myk­los yra vi­siš­kai au­to­ma­ti­zuo­tos, ati­tin­ka Lie­tu­vos rin­ko­je priim­tus ko­ky­bės stan­dar­tus.

– Ko­dėl jie at­krei­pė dė­me­sį į Lie­tu­vą, o ne, tar­kim, ki­tas Bal­ti­jos ša­lis?

– Kad ir ką kal­bė­tu­me apie ka­pi­ta­lo kon­cent­ra­ci­ją, pra­gy­ve­ni­mo ly­gio ato­trū­kį sos­ti­nė­je, vis dėlto eko­no­mi­nis gy­ve­ni­mas Vil­niu­je ne­si­bai­gia. Tai ir yra mū­sų išskir­ti­nu­mas iš ki­tų Bal­ti­jos ša­lių, kur vis­kas ver­da tik sos­ti­nė­se ir ap­link jas. Pas mus plėt­ra vyks­ta Kau­ne, Klai­pė­do­je ir nors šiek tiek ra­mes­niuo­se, bet ne mi­ru­siuo­se re­gio­nuo­se. Bū­tent dėl to esa­me pa­trauk­lūs be­to­no ga­min­to­jui „Heidel­berg­Ce­ment“ – ga­li­my­be plė­to­ti veik­lą įvai­rio­se ša­lies vie­to­se, taip pat ir ob­jek­tų gau­sa. Tie­sa, čia ir kon­ku­ren­ci­ja yra ašt­res­nė, tu­ri­me ne vie­ną be­to­no rin­kos žai­dė­ją, to­dėl ir be­to­no kai­nos Lie­tu­vo­je ma­žes­nės nei Lat­vi­jo­je ir Estijoje. Lie­tu­vo­je se­nos be­to­no ga­my­bos tra­di­ci­jos, tu­ri­me ge­rų spe­cia­lis­tų, jų ren­gi­mo ba­zę uni­ver­si­te­tuo­se.

– Ko­dėl įmo­nei neuž­te­ko vie­nos di­de­lės be­to­no ga­my­bos įmo­nės ir nu­spręs­ta in­ves­tuo­ti ke­liuo­se re­gio­nuo­se?

– Be­to­no pro­duk­tas yra spe­ci­fi­nis tuo, kad už­sa­ko­vui jis rei­ka­lin­gas bū­tent tą aki­mir­ką, kai yra už­sa­ko­mas ir yra pa­si­ren­gia­ma šiam dar­bui. Neį­si­vaiz­duo­ja­mi jo­kie per­trū­kiai jau pra­si­dė­jus be­to­na­vi­mo pro­ce­sui. Už­sa­ko­vui juk ne­pa­sa­ky­si, kad jū­sų kie­kis di­de­lis ir tie­ksi­me eta­pais, tai sta­ty­bo­se neį­ma­no­ma ir technologiš­kai. To­dėl bū­ti­na tu­rė­ti to­kį ga­my­bos pa­jė­gu­mą ir lo­gis­ti­kos galimybes, kad už­sa­ko­vas ga­lė­tų sklan­džiai vyk­dy­ti dar­bus. Sklan­daus be­to­no tie­ki­mo spin­du­lys ap­link ga­my­bos ba­zę yra iki 80 km.

Vil­niu­je ir Kau­ne ga­myk­las iš­dės­tė­me at­si­žvel­giant į su­dė­tin­gą eis­mo si­tua­ci­ją ir taip, kad vie­no­dai ge­rai ga­lė­tu­me pa­siek­ti vi­sus di­džiau­sius ob­jek­tus. Esant porei­kiui, ga­li­me nu­vež­ti ir to­li­mes­nius at­stu­mus, bet dar­bas pa­pras­čiau organizuo­ja­mas tu­rint dau­giau betono gamyklų ša­ly­je.

„HC Be­to­nas“ val­do vie­ną di­džiau­sių Lie­tu­vo­je be­to­no trans­por­to prie­mo­nių parką, ku­rį su­da­ro įvai­raus dy­džio be­ton­ve­žiai, be­ton­ve­žių prie­ka­bos, be­to­no siurb­liai. Svar­biau­siems ir di­džiau­siems ob­jek­tams mo­bi­li­zuo­ja­me pa­pil­do­mą tech­ni­ką ir iš ki­tų „Hei­del­berg­Ce­ment“ gru­pės įmo­nių: Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Da­ni­jos, Šve­di­jos. Per nepilnus me­tus pa­pil­dė­me sa­vo trans­por­to par­ką per­kel­da­mi 18 be­ton­ve­žių ir di­de­lio pajėgumo 47 m be­to­no siurb­lį iš Da­ni­jos.

Vie­ni pir­mų­jų pra­dė­jo­me nau­do­ti elekt­ro­ni­nes už­sa­ky­mų priė­mi­mo ir pla­na­vi­mo sis­te­mas. Vi­si gau­ti už­sa­ky­mai yra įtrau­kia­mi į už­sa­ky­mų val­dy­mo sis­te­mą, kurios in­for­ma­ci­ja yra per­duo­da­ma į be­to­no ga­my­bos li­ni­ją, to­dėl iš­ven­gia­me visų ga­li­mų nea­ti­ti­ki­mų ir vi­suo­met tiks­liai pri­sta­to­me už­sa­ky­tą be­to­no tipą. Užsa­ky­mo vyk­dy­mo, trans­por­ta­vi­mo bū­se­na yra se­ka­ma rea­liu lai­ku. Ypač dide­liems už­sa­ky­mams kont­ro­liuo­ti klien­tams su­tei­kia­me priei­gą prie mū­sų siste­mų. Vi­si duo­me­nys yra kau­pia­mi ir iš­sau­go­mi kar­tu su tiks­lia už­sa­ky­to beto­no ga­my­bos in­for­ma­ci­ja. Klien­to pa­gei­davimu, vi­suo­met ga­li­me pa­teik­ti doku­men­tų ko­pi­jas.

Tai yra di­de­lis pra­na­šu­mas ga­vus di­de­lės apim­ties už­sa­ky­mus. Dėl to buvome ar esame patikimi tiekėjai tokiems stambiems projektams kaip Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybos, Kaune, Vienybės aikštėje statomam požeminiam automobilių garažui, betoną tiekiame Klaipėdos uoste statomoje krantinėje, Rusnės estakadai. Mūsų betonvežiai šiuo metu tiekia betoną „Megos“ viaduko kelio platinimo darbams. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie miesto grąžinimo ir paremdami betonu statant Vyčio paminklą Kaune.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Svar­bi ne tik ga­li­my­bė lai­ku į ob­jek­tą tiek­ti rei­kia­mą kie­kį be­to­no, bet ir vi­sa­da už­tik­rin­ti vie­no­dą jo ko­ky­bę. Ga­my­bos kont­ro­lės sis­te­ma yra pa­reng­ta bendradar­biau­jant su Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tu. Pre­ki­nio be­to­no ga­my­ba yra ser­ti­fi­kuo­ta. Pa­ga­min­to be­to­no ko­ky­bę ban­do­me „HC Be­to­nas“ labo­ra­to­ri­jo­se.

– O ar tie­kia­te be­to­ną ma­žes­niems už­sa­ko­vams?

– Vie­no­dai ger­bia­me vi­sus už­sa­ko­vus, ne­svar­bu, ar jie už­sa­ko vie­ną, ar dešimtis be­ton­ve­žių. Esa­me ce­men­to, be­to­no mi­ši­nių, sta­ty­bi­nių skie­di­nių parda­vė­jai įvai­riems klien­tams.

– Bū­da­mi dau­ge­lio sta­ty­bų ob­jek­tų tie­kė­jai ge­rai ma­to­te rin­kos ten­den­ci­jas. Pasi­da­ly­ki­te sa­vo įžval­go­mis apie sta­ty­bų sek­to­rių?

– Pas­te­bi­me, kad Vil­nius da­bar gy­ve­na ra­mes­nę sta­ty­bų sta­di­ją – di­de­lių ob­jetų pa­kan­ka, ta­čiau leng­viau su­val­dy­ti tie­ki­mą ly­gi­nant su per­nai me­tais. Už­tat Kaune ma­to­me tik­rą sta­ty­bų karšt­li­gę. Čia sta­ty­bos dar­bai vir­te ver­da. Gau­siai sta­to­mi tiek stam­būs, tiek ma­ži sta­ti­niai, nors dar­bus ap­sun­ki­na su­dė­tin­ga trans­por­to si­tua­ci­ja mies­te. Klai­pė­do­je la­bai daug gy­vy­bės su­tei­kia dar­bai uoste. Ki­tuo­se re­gio­nuo­se ra­miau, ne­pa­ly­gin­si su Kau­nu, Vil­nium ar Klai­pė­da, nors mū­sų rin­kos da­lis to­ly­giai au­ga.

– Jū­sų kom­pa­ni­ja dar­buo­ja­si ir ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Kuo ski­ria­si dar­bo specifika Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je?

– Ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se sta­ty­bų sek­to­riaus da­ly­viai la­biau pri­klau­so­mi nuo didelių pro­jek­tų, jie dau­giau­sia tel­kia­si sos­ti­nė­se ir ap­link jas. Pas mus vyks­ta to­ly­ges­nė plėt­ra ne tik sos­ti­nė­je, vyk­do­ma daug ne tik di­de­lės apim­ties, bet ir ma­žes­nių pro­jek­tų.

– Dau­ge­lis ma­no, kad be­to­nas yra pa­pras­ta me­džia­ga, bet tik­riau­siai yra daug jo rū­šių?

– Šio­je sri­ty­je ir­gi pri­tai­ko­mi moks­li­niai ty­ri­mai. Ir tik­rai be­to­nas yra įvai­rių rū­šių. Jis pri­tai­ko­mas prie ap­lin­kos są­ly­gų. Ga­li tu­rė­ti įvai­rių spe­ci­fi­nių sa­vy­bių. To­dėl tai nė­ra pro­duk­tas, ku­rį ga­li pa­ga­min­ti bet kas.