Bitininkas Linas Kazėnas: vis daugiau jaunų šeimų ieško lietuviško medaus Pereiti į pagrindinį turinį

Bitininkas Linas Kazėnas: vis daugiau jaunų šeimų ieško lietuviško medaus

2025-07-07 05:00 diena.lt inf.

Lietuviškas medus vis dažniau tampa ne tik natūraliu saldikliu, bet ir sąmoningo pasirinkimo simboliu. Tą pastebi Ukmergės rajono bitininkų draugijos pirmininkas Linas Kazėnas, kurio bičių ūkis jau ne vieną dešimtmetį garsėja aukštos kokybės medumi. Pasak jo, per pastaruosius metus ryškiai keičiasi pirkėjų įpročiai.

Bitininkas Linas Kazėnas: vis daugiau jaunų šeimų ieško lietuviško medaus
Bitininkas Linas Kazėnas: vis daugiau jaunų šeimų ieško lietuviško medaus / „Lietuviško ūkio kokybės“ nuotr.

„Anksčiau pagrindiniai pirkėjai būdavo vyresni žmonės, dabar vis dažniau prieina jaunos šeimos, klausia, ar tikrai lietuviškas medus, domisi, kur surinktas, kaip laikomas. Žmonės tampa sąmoningesni“, – pastebi bitininkas.

Bitininkystė – šeimos paveldas

Bitininkystė Kazėnų šeimoje perduodama iš kartos į kartą nuo XIX a. pabaigos. „Mano senelio mama bitininkavo Pasvalio rajone, Žadeikiuose. Tada jie turėjo apie 20 bičių šeimų. Bitės visada supo mane – nuo vaikystės stebėjau tėvus ir man tai tapo savaime suprantamu dalyku“, – prisimena L. Kazėnas.

Šiandien ūkininkas vienas prižiūri apie 264 bičių šeimas Panevėžio, Pasvalio, Kupiškio ir Biržų rajonuose. Nors darbo, sako, apstu, meilė bitėms ir atsakomybė už jų gerovę – pagrindiniai varikliai.

Dalis L. Kazėno ūkio medaus pažymėta NKP ženklu „Kokybė“. „Lietuviško ūkio kokybės“ nuotr.

Gamta keičiasi – iššūkių daugėja

Bitininkystė yra itin jautri gamtos pokyčiams, o pastaraisiais metais jų netrūksta, kaip žinia, klimatas vis šiltėja. L. Kazėnas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl žalinimo programų kai kurie augalai, pavyzdžiui, garstyčios ar grikiai, žydi net rudenį. „Bitės turi ilsėtis ir ruoštis žiemai, bet rudenį jos vis dar renka nektarą. Tai trumpina jų gyvenimą, jos nusidirba ir dalis šeimų žūsta“, – pasakoja bitininkas.

Kitas pavojus – netinkamas pasėlių purškimas. „Būna visokių ūkininkų. Ne visi laikosi purškimo taisyklių, o tai daro tiesioginę žalą bitėms“, – pažymi jis.

Kokybės“ ženklas įpareigoja

Dalis Kazėno ūkio medaus pažymėta Nacionalinės maisto kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“. Šis sertifikatas reiškia, kad produktas užaugintas pagal griežtas nacionalinės maisto kokybės sistemos taisykles ir pasižymi išskirtinėmis savybėmis.

„NKP sertifikatas priverčia kiekvieną bitininką pasitempti. Aviliai turi būti tik mediniai, negali būti plastiko ar polistirolo. Turint sertifikatą, kokybiškesnė ir darbo kultūra“, – teigia L. Kazėnas.

Sertifikatas reiškia ne tik kokybiškesnį produktą, bet ir nuolatinę kontrolę – kasmet atliekamos patikros, imami medaus mėginiai. Pirkėjui tai – aiški garantija, kad produktas atitinka visus reikalavimus.

Kaip atpažinti lietuvišką medų?

Norint parduotuvėje pasirinkti tikrą lietuvišką medų, verta atkreipti dėmesį į pakuotę. NKP ženklas „Kokybė“, aiškus kilmės nurodymas bei kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ simboliai – patikimi orientyrai.

Bitininkas L. Kazėnas realizuoja savo produkciją tiek mobiliuose turgeliuose, tiek didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat eksportuoja dalį medaus į kaimynines šalis. Didžiuojasi, kad gali pirkėjui pasiūlyti įvairių rūšių medaus: liepų, klevų, rapsų, aviečių. Ūkininkas prisipažįsta, kad jam skaniausias yra avietinis medus, nes, sako, jis švelnus, malonaus kvapo, labai subtilus.

Pasak M. Maciulevičiaus, mobilių turgelių tvarkaraščiai ir adresai skelbiami interneto svetainėje https://mobilusturgelis.lt/. „Lietuviško ūkio kokybės“ nuotr.

Medų galima rasti ir turgeliuose, ir parduotuvėse

Dalį savo produkcijos ūkininkas realizuoja per žemės ūkio kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“, kuris yra sukūręs plačią mobiliųjų ūkininkų turgelių infrastruktūrą visoje Lietuvoje. Šiuose turgeliuose patys ūkininkai prekiauja šviežiais savo ūkiuose užaugintais produktais: daržovėmis, vaisiais, pieno ir mėsos gaminiais, taip pat medumi.

L. Kazėnas savo medų pristato ir Kaune vykstančiuose mobiliuosiuose turgeliuose, vienas jų – Raudondvario plente. Turgelių tvarkaraščiai bei adresai skelbiami interneto svetainėje https://mobilusturgelis.lt/.

Šalia mobiliųjų turgelių, kooperatyvo produkcija parduodama ir didžiuosiuose „Maxima“ prekybos centruose – tai suteikia galimybę pirkėjui įsigyti ūkininkų prekių patogiu metu.

„Ūkininkų užaugintais ir pagamintais kaimiškais, natūraliais ir sveikesniais maisto produktais prekiaujama ne tik mobiliuose turgeliuose, bet ir didžiausiose šalies „Maxima“ parduotuvėse, kuriose apsipirkti galima ne tik kai kuriomis savaitės dienomis ir rytais, kaip mobiliuosiuose turgeliuose, bet kiekvienam patogiu laiku nuo ryto iki vakaro“, – teigia kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų