Su „Kauno diena“ bendravę verslininkai įsitikinę, kad fondo veiksmai prisidėjo prie jų įmonių bankrotų, kai kurie įvardija fondą naudojus spaudimą ir siekus perimti verslų turtą.
Tikėjosi pagalbos
Vienas iš buvusių fondo klientų, prašęs neviešinti jo tapatybės, pasakojo, kad bendradarbiavimas prasidėjo nuo pažadų dėl stabilaus finansinio partnerio ilgam laikotarpiui.
„Visiems, kurie svarsto bendradarbiauti su „Taurus fondu“, „Faktoro“, nuoširdžiai siūlau labai gerai įvertinti visas rizikas, pasidomėti vieša ir teismine informacija ir nepasikliauti vien pažadais“, – patarė vyras, pradėdamas pasakoti savo istoriją.
„Esu vienas tų, kurie, mano vertinimu, nukentėjo ypač stipriai dėl pasirinkimo bendradarbiauti su tokiais partneriais kaip „Faktoro“, su ponu Andriumi Šteimantu, tiksliau – Riabčiuku, ir jo statytiniu „Taurus fonde“ Algirdu Gutausku. Vadovavau įmonei, kuri vertėsi internetine prekyba, o tokiai veiklai faktoringo partneris yra labai svarbus. Tačiau vietoj žadėtos partnerystės, už kurią mokėjome labai dideles, mano supratimu, vienas didžiausių palūkanų rinkoje, sulaukėme spaudimo, reikalavimų keisti sąlygas, papildomų užtikrinimo priemonių ir galiausiai – bankroto. Iš visos vėliau paaiškėjusios informacijos ir kitų panašių istorijų man susidarė įspūdis, kad tokie veiksmai galėjo būti nuoseklūs ir iš anksto apgalvoti“, – nurodė verslininkas.
Jis minėjo, kad buvo tariamasi apie jų veiklos finansavimą penkeriems metams, jie buvo patikinti, kad nepritrūks apyvartinių lėšų. „Mūsų veiklai faktoringas buvo labai reikalingas – ši bendrovė apmokėdavo mūsų sąskaitas faktūras, o mes už tai mokėdavome labai dideles palūkanas. Nors lėšos, kuriomis mums buvo apmokamos sąskaitos, kiek suprantu, buvo susijusios su viešais arba lengvatiniais finansavimo šaltiniais, mums taikytos palūkanos buvo itin didelės. Todėl man iki šiol atrodo keista situacija, kai iš palankesnių finansavimo šaltinių gaunamos lėšos galutiniam verslui tampa labai brangios, o dar blogiau – toks verslas tampa visiškai priklausomas nuo finansuotojo sprendimų“, – sakė pašnekovas.
Paslauga už paslaugą?
Verslininkas paminėjo, kad dar prieš pradedant bendradarbiauti su bendrove „Taurus fondas“, vienas jų įmonės akcininkas fondui paskolino 200 tūkst. eurų.
„Su sąlyga, kad jie mums suteiks finansavimą penkeriems metams iki 2 mln. eurų, taip pat šią sumą iš karto perves kaip paskolą mūsų mažmenos įmonei. Jiems ši paskola buvo suteikta už standartines rinkos palūkanas, tačiau mums šiam finansavimui pritaikė iki 30 proc. siekiančias metines palūkanas. Tik vėliau sužinojome, kad šie pinigai buvo panaudoti bendrovės „Taurus fondas“ įstatiniam kapitalui suformuoti per kitą jų įmonę – bendrovę „Faktoro holdingas“. Iš šių lėšų suformuotas įstatinis kapitalas, kiek suprantu, padėjo jiems vėliau gauti finansavimą iš fondų, valstybės ir kitų šaltinių“, – pasakojo verslininkas.
Dvejus metus viskas vyko taip, kaip buvo sutarta. Penkerių metų terminui dar nė neįpusėjus, kaip nurodė pašnekovas, su įmone susisiekė fondo atstovas ir pareikalavo grąžinti pinigus.
„Pradėjo reikalauti papildomai įkeisti turtą, siūlė perkelti paskolas susijusioms įmonėms, o tos įmonės turėjo suteikti laidavimus. Mes su tuo nesutikome. Tuomet mums buvo iškelta bankroto byla, o visas verslas buvo sužlugdytas. Mano vertinimu, būtent nutraukus finansavimą ir pakeitus sąlygas prasidėjo procesai, po kurių įmonė faktiškai nebeatsitiesė“, – teigė vyras.
Dėl paskolintų 200 tūkst. eurų teko kreiptis į teismą. „Taurus fondas“ buvo įpareigotas grąžinti visą sumą ir palūkanas.
Nutraukus finansavimą prasidėjo tai, ką aš vertinu kaip psichologinį spaudimą ir grasinamo pobūdžio bendravimą.
Prabilo apie spaudimą
„Nutraukus finansavimą prasidėjo tai, ką aš vertinu kaip psichologinį spaudimą ir grasinamo pobūdžio bendravimą. Šios kontoros advokatai buvo atvykę pas mano tėvus ir, kiek man žinoma, buvo kalbama, kad mūsų laukia sunkus kelias, jeigu su jais nesusitarsime, – teigė pašnekovas. – A. Gutauskas buvo mane perspėjęs atsargiai važinėti motociklu, nes, pasak jo, šiais laikais visko gali atsitikti, ir pasakojo istorijų apie motociklininkų avarijas. Aš tai supratau kaip netiesioginį spaudimą. Jeigu reikės, galiu pateikti detalesnę informaciją apie šias aplinkybes.“
„Man labai sunku suprasti, kaip tokiems asmenims valstybė apskritai gali patikėti skolinti viešas lėšas. Mano nuomone, prieš pradedant bet kokį bendradarbiavimą su „Taurus fondu“, „Faktoro“ ar bet kuria kita bendrove, kurioje figūruoja ponas A. Gutauskas ar ponas Andrius Šteimantas / Riabčiukas, būtina labai gerai pasidomėti jų istorija. Aš to nepadariau ir todėl sumokėjau perspektyvaus, sėkmingai veikusio verslo kainą“, – teigė verslininkas.
Siekia perimti?
„Vėliau supratau, kad nesu vienintelis – išgirdau ir daugiau panašių istorijų iš kitų asmenų, kurie teigė susidūrę su panašiais veikimo metodais“, – apibendrino buvęs fondo klientas.
Jis įvardijo, kad jam susidarė įspūdis, jog „Faktoro“ ir su juo susijusios struktūros niekada nesiekė tapti ilgalaikiu verslo partneriu įmonėms, kurios naudojosi jų paslaugomis.
„Priešingai, visas bendradarbiavimas, mano akimis, labiau priminė bandymus perimti sėkmingai veikiančius verslus ar jų akcininkų turtą, prisidengiant sutarčių sąlygų keitimu, jų bloginimu ir nuolatiniu spaudimu klientams, – sakė verslininkas ir pridūrė: – Viso bankroto proceso metu A. Riabčiukas elgėsi taip, tarsi valdytų įmonę labiau nei pats bankroto administratorius.“
Man susidarė labai aiškus įspūdis, kad jų interesas buvo ne vien finansuoti verslus, bet ir perimti veikiančius verslus, jų turtą, duomenis ir veiklos modelį.
„Iš mano turimų susirašinėjimų ir informacijos susidarė įspūdis, kad fondo atstovai tarpusavyje sprendė, ką daryti su prekėmis, o pati inventorizacija buvo atliekama daugiau dėl formalumo. Kai perdaviau įmonės dokumentus ir visas įmonės IT sistemas bankroto administratoriui, jau kitą dieną Andriaus komanda, kiek man žinoma, buvo sistemose. Buvo pasamdyti programuotojai, kad persikeltų visus duomenis pas save ir galėtų sėkmingai tęsti veiklą, jei pavyktų nupirkti visą mūsų sandėlio asortimentą, – vardijo vyras. – Turiu susirašinėjimus ir kitus įrodymus, kurie, mano manymu, rodo tokio plano egzistavimą. Iš tokių veiksmų man susidarė labai aiškus įspūdis, kad jų interesas buvo ne vien finansuoti verslus, bet ir perimti veikiančius verslus, jų turtą, duomenis ir veiklos modelį.“
Kol kas nėra viešai žinomų teismo sprendimų, kurie būtų konstatavę neteisėtą fondo ar jo atstovų veiklą šiuo aspektu.
Klausimai dėl palūkanų
Vienos bendrovių advokatas taip apibūdino situaciją. „Po poros metų jie pradėjo nutraukti sutartis ir reikalauti grąžinti visus pinigus. Kadangi buvo penkerių metų žodiniai susitarimai… Įsivaizduokite, nueinate į banką, pasiskolinate dešimčiai metų pinigų, o bankas po trejų pasako, kad persigalvojo, – grąžink visus pinigus. Be abejo, neturėsite iš ko grąžinti. Nuo to ir prasidėjo… Pradėjo reikalauti pinigų. Terminų nepratęsė, pradėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal vekselius, areštuoti turtą. Automatiškai „Citadele“ bankas tada irgi nepratęsė finansavimo sutarties, nors vyko derybos“, – sakė teisininkas, tačiau patvirtino, kad nebuvo kreiptasi į teismą dėl vienašališkai nutrauktos sutarties.
Advokatas teigė nesuprantantis fondo verslo logikos.
„Žinokite, nesupratau, kodėl jie taip pasielgė. Kodėl reikalavo, kuo jiems buvo naudinga, nežinau. Nesklandumai prasidėjo tada, kai „Taurus fondas“ pagal sutartį pradėjo skaičiuoti didesnes 30–35 proc., metines palūkanas. Pradėjo nepagrįstas sąskaitas išrašyti. Įvyko kivirčas. Neva mes jums parodysime. Kaip įsivaizduoju, prasidėjo principo reikalai“, – spėliojo pašnekovas ir pasiūlė pažvelgti, kiek daug įmonių, kurias finansavo „Taurus fondas“, bankrutavo.
Viena versijų dėl didžiulių palūkanų – siekis parodyti kuo didesnį fondo pelningumą. „Buvo kalbama apie akcijų vertės didinimą ir siekį jas parduoti brangiau. Tačiau tai yra tik mūsų interpretacija“, – pažymėjo advokatas.
Bankrotų virtinė
Dar vienas kalbintas verslininkas „Kauno dienai“ teigė, kad su jo šeima susijusios šešios įmonės galiausiai bankrutavo, nes buvo tarpusavyje susijusios. Pasak jo, viena bendrovė buvo laiduotoja kitai dėl iš „Taurus fondo“ gauto finansavimo.
Pašnekovo nuomone, „Taurus fondas“ irgi turi prisiimti riziką skolindamas, tačiau, kaip tvirtino, net ir bankrutavus įmonėms, „Taurus fondas“ spaudžia atiduoti viską, kas buvo pasiskolinta ir dar likusias palūkanas, kurių jau sumokėta 200 tūkst. eurų. Skolos iš 1,7 mln. buvo likę atiduoti 400 tūkst. eurų.
„Neturime, iš ko atiduoti. „Taurus fondui“, kaip kreditoriui, atitektų dar kažkiek lėšų pardavus bendrovių turtą, įrenginius“, – vardijo vyras. Jis piktinosi, kad fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu vienam iš verslininko artimųjų, taip darydamas spaudimą, kad verslininkas, kaip laiduotojas, sumokėtų likusią sumą, nepaisant bankroto.
Kalbėta ir dar su keliais verslininkais, turėjusiais reikalų su „Taurus fondu“. Visi jie minėjo milžiniškas palūkanas.
Lyg niekur nieko
Minėtas „Taurus fondo“ atstovas A. Šteimantas anksčiau buvo žinomas kita pavarde – Riabčiukas. Ši jo, dabar jau buvusio advokato padėjėjo, pavardė kartu su jo tėvo mirgėjo tragiškoje Marijampolės dvynių nudeginimo byloje ir istorijoje, kai klientai į teisėsaugą kreipėsi dėl pasisavintų jų pinigų (250 tūkst. litų) – pusės teismo iš ligoninės priteistos ir išmokėtos kompensacijos.
Dėl šiurkščių profesinės etikos pažeidimų A. Šteimanto tėvas advokatas buvo pašalintas iš advokatų, o pats A. Šteimantas buvo išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.
Beje, A. Šteimantas sausas iš balos išlipo ir 2013 m. „Vilniaus Versače“ byloje, iškeltoje dėl milijoninio turto iššvaistymo. Tuomet teismui tiesiog „nepakako įrodymų“. Šiandien jis vėl naudojasi ne tik verslo apyvartinėmis lėšomis, bet ir valstybės – verslui remti.
Pelnas tirpsta
Dar 2022 m. „Verslo žinioms“ „Faktoro“ vadovas džiaugėsi, kad per metus uždirbo 0,645 mln. eurų pelno, kad bendras „Faktoro“ paskolų ir faktoringo portfelis didėjo nuo 7 mln. iki 16,5 mln. eurų, o turtas paaugo nuo 9,3 mln. iki 25 mln. eurų.
Tačiau rekvizitai.lt nurodoma „Taurus fondo“ finansinė atskaitomybė pastaruoju metu primena skęstantį laivą, kuris kažkodėl vis dar plaukia visu greičiu.
2023 m. pajamos artėja prie 3 mln. eurų, pelnas – 0,5 mln. 2024 m. pajamos pasiekia rekordinius 3,17 mln. eurų, tačiau vietoj pelno – 716 tūkst. eurų nuostolis.
Faktoringo paslaugos Lietuvoje yra pilkoji zona. Lietuvos banko teigimu, paslaugai, leidžiančiai įmonėms greitai gauti apyvartinių lėšų, perleidžiant dar neapmokėtas klientų sąskaitas faktoringo bendrovei, licencijos nereikia.
ILTE pastabų neturi
Lietuvos nacionalinis plėtros bankas ILTE, veikiantis kaip valstybės finansinis partneris, teikiantis paramą verslui, viešajam sektoriui ir gyventojams, „Kauno dienai“ pateiktame komentare nurodė, kad bendrovė „Taurus fondas“ yra ILTE atrinktas finansavimo partneris, įgyvendinantis finansinę priemonę „Alternatyva“.
„Taurus fondui“ 2020 m. gegužę buvo skirta 11,4 mln. eurų lėšų. Iš viso priemonei „Alternatyva“ buvo skirta 91 mln. eurų, kurie buvo paskirstyti dešimčiai atrinktų finansavimo partnerių.
„Priemonė „Alternatyva“ yra pasibaigusi (paskolos neišduodamos), todėl „Taurus fondas“ šiuo metu vykdo lėšų grąžinimą už iš priemonės „Alternatyva“ lėšų išduotas paskolas. Bendrovė „Taurus fondas“ prisiima visą su priemonės „Alternatyva“ lėšų skolinimu paskolų gavėjams susijusią riziką, t. y. turi grąžinti ILTE visas skirtas lėšas. Bendrovei „Taurus fondas“ pagal šią priemonę skirtų lėšų grąžinimo terminas – 2027 m. gruodžio 31 d.“, – teigė ILTE atstovė žiniasklaidai Viktorija Voroncova.
Ji pridūrė, kad ILTE su „Taurus fondu“ taip pat 2020 m. gegužę pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl priemonės „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ įgyvendinimo (garantijų suteikimo už faktoringo sandorius). Pagal šią finansinę priemonę bendrovei skirti 4,7 mln. eurų.
„ILTE bendradarbiauja su finansavimo partneriais, palaiko nuolatinį dialogą ir sistemingai stebi tiek rinkos, tiek portfelio situaciją. Situacija yra nuolat vertinama: taikoma periodinė stebėsena, kas ketvirtį atliekamas finansinio tvarumo ir rizikos rodiklių vertinimas, tikrinama rizikos rodiklių atitiktis ir taikomos atitinkamos rizikos mažinimo priemonės. Tai leidžia užtikrinti, kad finansavimas būtų valdomas atsakingai, laikantis sutartų sąlygų ir taikomų rizikos valdymo principų“, – vardijo V. Voroncova.
Atsakydama į klausimą dėl galimų pradelstų atsiskaitymų, ILTE nurodė, kad „Taurus fondas“ šiuo metu tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus.
Apeliuoja į pagarbą
„Taurus fondo“ pasiteiravome, kokias pareigas užima A. Šteimantas valdyboje, kokias funkcijas atlieka bendrovės akcininkė jo motina. Domėjomės, kodėl A. Šteimantas keitė pavardę, kodėl bendrovė turi tiek daug bylų su savo klientais. Atsakymų į juos nesulaukėme, tik sąlygos paaiškinti, kokiame kontekste ir kokiai publikacijai renkama informacija. Kartu pasiguosta, kad žiniasklaidoje jau pasirodė neigiamų straipsnių apie bendrovę.
Su redakcija susisiekė ir pats A. Šteimantas, bandęs įrodyti, kad visuomenė neturi jokios teisės ir reikalo žinoti, net jei kas neteisėto vyko ar vyksta. „Atsakymų į Jūsų klausimus neteiksiu ir paprašysiu maksimalia apimtimi gerbti mano ir mano šeimos narių privatumą“, – teigė vyras.
Fondas: klientai nori, kad pamirštume skolas
Sulaukę buvusių „Taurus fondo“ klientų išsamesnių patirčių, dar kartą kreipėmės į direktorių A. Gutauską. Tai buvo prieš tris savaites. Jis paprašė įvardyti, apie kuriuos buvusius klientus klausiame.
„Iš klausimų formuluočių matome, kad Jums pateikta informacija, mūsų vertinimu, yra netiksli, neišsami ir klaidinanti. Todėl esame suinteresuoti pateikti detalią informaciją ir papildomą kontekstą, kad publikacijoje būtų išvengta faktinių klaidų, nepagrįstų interpretacijų ir vienašališko situacijos vertinimo“, – motyvavo A. Gutauskas.
Susisiekęs su žurnalistais telefonu, jis žodžiu nusakė situaciją iš bendrovės pusės, tačiau sutarėme, kad atsiųs konkrečius atsakymus su nurodymais, kuri žurnalistus pasiekusi informacija yra klaidinanti. Nuo skambučio praėjo beveik dvi savaitės. Žadėtų atsakymų raštu negavome. Žodžiu A. Gutauskas teigė, kad fondas veikė ir veikia pagal įstatymus.
Jis paminėjo, kad fondu tikriausiai piktinasi su finansinėmis bėdomis susidūrę klientai, iš kurių reikalaujama laikytis susitarimų. „Siekia, kad netęstume išieškojimo, kad nereikėtų grąžinti skolų. Nori, kad mes pamirštume tas skolas“, – teigė A. Gutauskas ir pridūrė, kad iš klientų papildomai nieko nenori, bet „deda visas pastangas skoloms išieškoti“.
Jis aiškino, kad fondas taiko didesnes palūkanas nei bankai todėl, kad prisiima didesnę riziką nei pastarieji. „Savo klientus norime kuo ilgiau išlaikyti“, – sakė A. Gutauskas, pasiteiravus dėl galimai anksčiau, nei numatyta, sutartyje nutraukto finansavimo. A. Gutauskas teigė, kad kai kurie klientai su jais dirba jau dešimtmetį. Sutartis tęsiama, jeigu klientas vykdo savo įsipareigojimus.
Naujausi komentarai