Pasak jo, panaikinus šią ribą gaminantiems vartotojams būtų apribota galimybė savarankiškai gaminti elektrą jų saulės elektrinėse, o tai būtų naudinga tik stambių projektų vystytojams. 

„Kaip atrodytų situacija nuėmus du gigavatus? Petras, kuris nori pasistatyti elektrinę ant savo stogo, ateina pas tinklo operatorių ESO (...) ir paprašo galių. Operatorius sako, kad galių nėra, nes jas yra paėmę didieji (vystytojai – BNS). Ateina miesto meras, kuris nori pasistatyti saulės elektrinę, kad galėtų tiekti elektrą su 80 procentų nuolaida skurdiems žmonėms – jiems yra atsakoma, kad nėra galių. Ateina verslininkas, kuris turi gamyklėlę ir gaminasi sau elektros energiją (...), kad galėtų atpiginti produkciją – jam atsakoma, kad negalima“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.

Mes turime atsakyti į klausimą, kieno interesus tenkinsime nuėmę dviejų gigavatų lubas. Manau, tikrai ne Lietuvos žmonių.

„Šiuo atveju mes turime atsakyti į klausimą, kieno interesus tenkinsime nuėmę dviejų gigavatų lubas. Manau, tikrai ne Lietuvos žmonių“, – pridūrė ministras.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) vadovas Martynas Nagevičius praėjusią savaitę Seime vykusioje diskusijoje siūlė atsisakyti 2 GW ribos, pasak jo, trukdančios šios atsinaujinančios energetikos rūšies plėtrai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) siūlo parkus vystyti investuotojų norima instaliuota galia – leidimus vystytojams jis suteiktų pagal vadinamąjį pro rata, arba proporcingumo principą taikant ne instaliuotai galiai, kaip siūlyta anksčiau, o elektros gamybai.

Pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, šiems parkams planuojama proporcingai paskirstyti galias, kurių ribose elektra būtų gaminama be apribojimų, o viršijus ribą, jai būtų taikomi su „Litgrid“ suderinti „nežymūs“ ribojimai.

Pernai Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos pataisos nustatė, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo.

Dėl to naujų saulės elektrinių projektų vystytojai buvo priversti stabdyti darbus ir investicijas.

Šiuo metu maksimali nustatyta saulės elektrinių galia siekia 4,4 GW, iš jų 2,4 GW numatyta gaminantiems vartotojams skirtam ESO tinklui, o likę 2 GW – komerciniams vartotojams skirtam „Litgrid“ tinklui.

R. Masiulis: komerciniams saulės parkams su baterijomis gamyba būtų ribojama mažiau

Energetikos rinkos reguliuotojui siūlant komercinių saulės parkų vystytojams proporcingai riboti elektros gamybą, o ne galią, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad baterijas įsirengusioms saulės jėgainėms būtų taikomi mažesni gamybos ribojimai.

Rokas Masiulis. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

Pasak jo, per artimiausias savaites Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) numatomuose patvirtinti pasinaudojimo elektros tinklais (PET) aprašuose „Litgrid“ būtų suteikta teisė tokių parkų  gamybą virš nustatyto limito riboti iki 100 proc., o įsirengusiuose baterijas – iki 20 procentų.

„Be abejo, operatorius turi teisę riboti nuo 0 iki 100 (procentų riboti elektros gamybą – BNS), bet nereiškia, kad tiek bus. Priklausys nuo to, kiek saulės elektrinės gamins, todėl dabar spėlioti būtų tikrai neatsakinga“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Masiulis.

„Jiems (baterijas įsirengusiems vystytojams – BNS) ribojimai numatyti iki 20 procentų – tai yra žymiai mažesni. Todėl baterijų statyba yra skatinama“, – pridūrė jis.

Pasak R. Masiulio, elektros gamybos ribojimai komerciniams saulės parkams būtų taikomi rinkoje esant pagamintos elektros pertekliui.

Ribojimai būtų taikomi tuo metu, kai būtų viršytas Lietuvos  vartojimas ir visos eksporto galimybės – kai tiesiog nebūtų kur dėti tos elektros, tokiu atveju įsijungtų ribojimas.

„Ribojimai būtų taikomi tuo metu, kai būtų viršytas Lietuvos (elektros – BNS) vartojimas ir visos eksporto galimybės – kai tiesiog nebūtų kur dėti tos elektros, tokiu atveju įsijungtų ribojimai“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

„(Ribojimai bus taikomi – BNS) visiems proporcingai. Mes turėsime „Litgrid“ įsidiegę automatinę valdymo sistemą, kuri leis kompiuteriniu būdu visa tai suvaldyti“, – pridūrė jis.      

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės parkų plėtrą, o verslui toliau siūlant atsisakyti dviejų gigavatų (GW) ribos, energetikos rinkos reguliuotojas dabar siūlo parkus vystyti investuotojų norima instaliuota galia – leidimus vystytojams jis suteiktų pagal vadinamąjį pro rata, arba proporcingumo principą taikant ne instaliuotai galiai, kaip siūlyta anksčiau, o elektros gamybai.

VERT pirmininkas Renatas Pocius anksčiau BNS sakė, jog šiems parkams planuojama proporcingai paskirstyti galias, kurių ribose elektra būtų gaminama be apribojimų, o viršijus ribą, jai būtų taikomi su „Litgrid“ suderinti „nežymūs“ ribojimai.

Tuo metu rinkos dalyviams klausimų kelia kai kurios rengiamos naujos tvarkos detalės – pavyzdžiui, neaiškios gamybos ribojimo sąlygos – kaip ir kokia apimtimi bus ribojama elektros gamyba.

Pasak R. Masiulio, tam tikri elektros gamybos ribojimai jėgainėms taikomi daugelyje šalių.

„Ne tik Lietuvos operatorius, bet ir visų Europos ar netgi, galima sakyti, visų pasaulio valstybių ir taip turi teisę vykstant ekstremaliems dalykams, kai elektros kiekis yra per didelis, jį riboti. Tokią teisę operatorius turi, nes kitaip sulūžtų tinklas“, – teigė R. Masiulis.

Savo ruožtu, jis teigė iš rinkos dalyvių girdėjęs, jog šie planuojamų taikyti ribojimų nebijo.

„Kiek man teko bendrauti su gamintojais, statytojais jie kaip tik to ribojimo nebijo. Sako, kad jie turi savo modelius ir patys puikiai žino, kiek ten tų ribojimų gali būti, paskaičiuoti, ir jeigu apsimoka, tai investuoja“, – teigė R. Masiulis.

Energetikos ministras D. Kreivys teigė, jog per artimiausias keletą savaičių planuojamas priimti Vyriausybės nutarimas leis „Litgrid“ ir VERT priimti leidimų komerciniams saulės projektams išdavimų tvarką ir išspręs dėl įstatymu pernai įtvirtintos maksimalios jiems taikomos 2 GW ribos iškilusią problemą.  

„Nutarime yra aiškiai įstatymų nustatyta tvarka nustatoma, kas yra daroma toliau, kai yra pasiekiama dviejų gigavatų riba. Jame bus pasakyta, kad tinklo operatorius galės išduoti toliau galias pagal sąlygas, kurios užtikrins tinklo saugumą ir stabilumą. Kokios tai sąlygos, nustato ne ministerija, o tinklo operatorius su reguliatoriumi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

„Tikimės, kad tiek reguliatorius per artimiausias kelias savaites, tiek mūsų nutarimas bus priimtas Vyriausybėje ir šitas klausimas bus išspręstas“, – pridūrė jis.

Energetikos ministras tikino, jog Lietuvai importuojant didžiąją dalį elektros komercinių saulės parkų vystytojai iki 2025–2030 metų gali nesibaiminti numatomų gamybos ribojimų.

„Lietuva importuoja 70 procentų elektros energijos, todėl tiems vystytojams, kurie nori vystyti saulės parkus, jie gali tai drąsiai daryti, nes iki 2030 metų, ar po 2025 metų, tos elektros tikrai dar trūks“, – teigė D. Kreivys.

R. Pocius anksčiau sakė, kad pagal naują tvarką gamybos ribojimai iš esmės būtų taikomi tik pasiekus maksimalią visoms – tiek komercinėms, tiek gaminančių vartotojų – saulės jėgainėms nustatytą galią – 4,4 GW.

Pernai rugsėjį VERT siūlė reikalavimus atitinkantiems projektams, jų bendrai galiai viršijus 2 GW ribą, leidimus išduoti proporcingai sumažinant jų numatytą įrengtąją galią, tačiau tokiam pasiūlymui nepritarė vystytojai.  

Pagal spalio pabaigoje VERT patvirtintą tvarką tinklo pralaidumus vystytojams numatyta paskirstyti ir leidimus išduoti taikant principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“, atsižvelgus į įmonėms „Litgrid“ ar ESO pateikto prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo datą.

Tačiau pagal šį principą sudarytame ir gruodžio pabaigoje viešai paskelbtame negalutiniame sąraše vietos liktų tik 6 didesniems saulės parkams. Reikalavimus atitikę, bet už borto likę vystytojai grasino teismais.

Šiuo metu maksimali nustatyta saulės elektrinių galia siekia 4,4 GW, iš jų 2,4 GW numatyta gaminantiems vartotojams skirtam ESO tinklui, o likę 2 GW – komerciniams vartotojams skirtam „Litgrid“ tinklui.