Pereiti į pagrindinį turinį

Duonos rinka Baltijos šalyse: lietuviams tendencijas diktuoja estai

2017-11-09 10:32
DMN inf.

Lietuvos duonos rinka ir toliau traukiasi – naujausiais kepyklos „Fazer Lietuva“ duomenimis ji smuko beveik 3 procentais*. Tačiau mažiausi tamsios duonos segmentai – duona su priedais, porcijinė, ruginė forminė duona – augo. Atviriausi šios duonos naujovėms Baltijos šalyse – estai, tačiau pardavimų rezultatai rodo, kad šiuo keliu pamažu seka ir Lietuvos bei Latvijos rinkos.

Mindaugas Snarskis
Mindaugas Snarskis / Organizatorių nuotr.

„AC Nielsen“ duomenimis, iš viso šviežios duonos rinkos Baltijos šalyse vertė per metus sumažėjo 1 procentu. Tarp Baltijos šalių didžiausias nuosmukis buvo Lietuvoje (–2,8 proc.) ir Estijoje (–1,2 proc.), o Latvijoje rinka šiek tiek išaugo (1,8 proc.).

„Šviežios duonos kategoriją smukdė bendrai pastebimas sumažėjęs kvietinės duonos vartojimas, taip pat ir toliau ryškiai mažėja saldžiarūgštės (dar vadinamos „Palangos“ tipo duonos) vartojimas. Pastarąją duoną renkasi vyresnės ir tradiciškesnės kartos vartotojas, naujoji karta šios duonos nebeperka. Ji ieško modernių formatų ir netradicinių skonių“, – tendenciją aiškina „Fazer Bakery Baltic“ vadovas Mindaugas Snarskis.

Estai – modernesni

Remiantis „AC Nielsen“ duomenimis, estai lyderiauja forminės ruginės duonos kategorijoje (11 proc. rinkos), kai Latvijoje ši duona sudaro 6 proc., o Lietuvoje – 4 proc. Taip pat estai priekyje ruginių porcijinių duonų segmente, kur jis sudaro 6 proc. rinkos, kai tuo metu Latvijoje 1 proc., o Lietuvoje – nesiekia nei vieno procento.

„Akivaizdu, kad estai yra kur kas modernesni ir atviresni naujovėms. Pavyzdžiui, porcijinių duonelių segmentas Estijoje yra žymiai didesnis, nors pati rinka platesnė Lietuvoje. Estijoje porcijinės duonos (tiek ruginės, tiek kvietinės) užima 14 proc rinkos, kai Latvijoje užima tik 3, o Lietuvoje – 2 proc. Lietuvoje ir Latvijoje vis dar yra suvartojama santykinai daugiau tradicinių duonos kepalų“, – teigia „Fazer Bakery Baltic“ vadovas.

„AC Nielsen“ duomenys rodo, kad lietuviams iš visų Baltijos šalių ruginė duona išlieka svarbiausia – jie suvartoja 52 proc. ruginės duonos (Latvijoje ir Estijoje po 47 proc). Tradiciniai ruginiai kepalai Lietuvoje taip pat populiariausi (22 proc.), lyginant su latviais (19 proc.), o tuo labiau – estais (10 proc.).

Viena priežasčių, lemiančių estų imlumą inovacijoms ir, tuo pat metu, netradicinėms duonos formoms ar skoniams – aukštesnis pragyvenimo lygis.

„Viena priežasčių, lemiančių estų imlumą inovacijoms ir, tuo pat metu, netradicinėms duonos formoms ar skoniams – aukštesnis pragyvenimo lygis. Pagal vidutinį atlyginimą estai gali leisti sau šiek tiek daugiau, todėl pirkėjas tampa atviresnis naujovėmis. Be to, Estijai didelę įtaką daro Suomija. Pavyzdžiui, porcijinės duonos segmentas prieš 20-30 metų Suomijoje buvo niša, dabar tai yra vienas pagrindinių segmentų. Šia kryptimi pamažu keliauja ir Estija, o kartu su ja – ir broliai latviai su lietuviais. Žinoma, negalime atmesti ir nacionalinio identiteto, galbūt lietuviai iš principo atsargesni ir šiek tiek sunkiau įsileidžia naujoves“, – teigia M. Snarskis.

Sveikos gyvensenos svarba

Remiantis „AC Nielsen“ tyrimo duomenimis, per 2017 m. antrąjį metų ketvirtį estams (17 proc.) ir latviams (18 proc.) sveikata buvo svarbiausias rūpestis. Tačiau lietuviams svarbiausia – augančios maisto kainos (17 proc.), sveikata – antroje vietoje (15 proc.).

„Estijoje sveikos gyvensenos populiarumas yra labai ryškus. Daržovės, sveikatai palankūs priedai, praturtinta skaidulomis, sėklos, grūdai ar pilnas grūdas – visi šie dalykai Estijoje dabar „ant bangos“. Ši banga po truputį skinasi kelią į Lietuvą, Latviją, nors šiuo metu nuo savo šiauriausių kaimynų dar atsiliekame“, – teigia M. Snarskis.

„AC Nielsen“ tyrimo duomenys taip pat rodo, kad pridėtinės vertės duonos segmentai Estijoje per pastaruosius metus (2017 m. gegužė ir 2016 m. gegužė) augo 3,6 proc., Latvijoje – 3,9 proc., o Lietuvoje mažėjo 1 proc.


*(vertė, „AC Nielsen“ duomenys, metai nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. gegužės).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų