Pernai darbai, kurių bendra vertė – beveik 7,5 mln. eurų, virė didžioje daugumoje Kauno rajono seniūnijų, apie 60 proc. lėšų buvo skirta plėtrai ir 40 proc. – rekonstrukcijai. Tokia proporcija sąlygojo mažesnį naujų klientų nei 2023 m. skaičių, tačiau pagerino paslaugų kokybę esamiems ir ateityje sumažins įmonei remonto išlaidas.

Plėtra Domeikavoje

Vienu svarbiausių pernykščių darbų bendrovės „Giraitės vandenys“ direktorius Andrius Dzevyžis įvardijo vandens rezervuaro įrengimą ir vandens gerinimo stoties rekonstrukciją Voškonių kaime (Domeikavos seniūnija). Šio projekto vertė – apie 800 tūkst. eurų.

„Objektas bus užbaigtas šiemet, jis labai svarbus augančiai Domeikavos seniūnijai, kurioje vartotojų kasmet sparčiai daugėja. Tiek savivaldybė, tiek mes, kaip vandens tiekėjas, gaudavome nemažai nusiskundimų dėl nepakankamo vandens kiekio, slėgio, dėl vandens kokybės ir panašiai. Problema buvo išties opi, gyventojai labai laukė plėtros, tikimės, kad įgyvendinę šį projektą, vasarą jau galėsime teikti kokybiškas paslaugas“, – sakė įmonės vadovas.

Atnaujinimas: vienu svarbiausių pernykščių darbų „Giraitės vandenys“ įvardina Voškonių vandens gerinimo įrenginių rekonstrukciją. Partnerio nuotr.

Kiti svarbiausi darbai

Ne mažiau svarbus projektas buvo pradėtas vykdyti Karmėlavos seniūnijoje: Ramučiuose, Parko gatvėje įrengta nuotekų šalinimo sistema. Darbai taip pat bus užbaigti šiais metais. Pirmiausia gyventojams, kurie neturėjo, papildomai bus įrengtos vandentiekio ir nuotekų tinklų atšakosir tik po to jau bus lietaus vandens surinkimo tinklų eilė. „Dar šiais metais gyventojai turės ir naują šaligatvį,  o po juo – atnaujintas visas esamas ir įrengtas naujas, kurių trūko, komunikacija“, – patikino A. Dzevyžis.

Ne mažiau svarbus projektas buvo pradėtas vykdyti Karmėlavos seniūnijoje: Ramučiuose, Parko gatvėje įrengta nuotekų šalinimo sistema.

Vilkijoje, Čekiškės gatvėje tris skirtingus projektus vykdė „Via Lietuva“, Kauno rajono savivaldybė ir „Giraitės vandenys“ – bendras rezultatas sutvarkyti šaligatviai, kelio danga ir pakeista arba atnaujinta infrastruktūra. Po magistraliniu keliu esantis vandentiekio vamzdis buvo senas, pastaraisiais metais ne kartą trūko, vandentiekio avarijų metu kelias buvo plaunamas, pjaustoma asfalto danga avarijai likviduoti ir vėl atstatoma – tai generavo nemažas išlaidas. Atliekant gatvės rekonstrukciją, „Giraitės vandenys“ pakeitė vandentiekio vamzdžius ir įrengė nuotekų surinkimo tinklus. Darbai sparčiai artėja prie pabaigos, gyventojai netrukus galės naudotis paslaugomis.

Panašus projektas buvo įgyvendinamas ir vietinės reikšmės kelyje Lapių miestelyje, Mokyklos gatvėje. Čia taip pat naujai pakloti nuotekų ir lietaus vandens surinkimo, rekonstruoti vandentiekio tinklai.

Darbai pradėti Babtų miestelyje, Kėdainių gatvėje, kuri yra magistralinis kelias, gyventojai čia buvo nepatenkinti dėl dažnai nutinkančių vandentiekio avarijų, jų šalinimo metu nutraukiamo vandens tiekimo. Inžinerinių tinklų renovacija leis pagerinti paslaugos kokybę klientams, o bendrovei – išvengti išlaidų, susijusių su vandentiekio avarijų padarinių šalinimu. Čia darbus planuojama užbaigti šiemet.

Direktorius pasidžiaugė, kad rangovo dėka palyginti greitai buvo pradėtas įgyvendinti didelės apimties nuotekų šalinimo tinklų Neveronių seniūnijoje Ramučių, Kertupio, Daugėlių, Davalgonių, Akacijų gatvėse projektas. „Šiose gatvėse gyventojai iki šiol neturėjo centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų, privalėjo rūpintis jų pašalinimu iš įrengtų duobių. Pusę projekte numatytų darbų atlikome pernai, jie tęsiami ir šiemet ketiname jau užbaigti. Aplinkosauginiu požiūriu tai bus labai teigiamas postūmis“, – pabrėžė „Giraitės vandenų“ direktorius.

Smulkesni darbai atlikti Vandžiogalos miestelyje, augančioje Užliedžių seniūnijoje laukiama ES investicijų, bet šis tas jau nuveikta vandens tiekimo plėtros klausimu.

Partnerio nuotr.

Užbaigs pradėtus, pradės naujus

„Bendrovės darbų apimtys nemažės ir šiemet,  toliau įgyvendinsime ES lėšomis finansuojamus, užbaigsime pradėtus pernai ir pradėsime naujus projektus, – teigė A. Dzevyžis. – Pagal ES projektą 2024–2029 m. periode į vandentvarką pakaunėje planuojama investuoti apie 16,6 mln. eurų: savivaldybės ir „Giraitės vandenų“ dalis bus apie 10 mln. eurų, likusi – ES dalis“.

Šiame projekte figūruoja dešimt objektų. Centralizuoti nuotekų šalinimo tinklai atsiras Ežerėlyje ir Juragių kaime, numatyta nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Ežerėlyje, Vandžiogaloje ir Voškonių kaime bei naujų statybą Juragių kaime, vandens gerinimo renginių rekonstrukcija Giraitės ir Užliedžių kaime, nes to paties pavadinimo seniūnija – viena sparčiausiai augančių Kauno rajone.

„Kaip ir pernai, jei bus poreikis atnaujinti vandentvarkos infrastruktūrą, darbuosimės pakaunės keliuose ir gatvėse, kurias numatyta rekonstruoti. Didžiausi darbai suplanuoti Pagynės kaime (Babtų seniūnija). Čia senokai kas nors daryta, vandentiekio tinklai nusidėvėję, besidriekiantis per kiemus. Plėsime vandenviečių ir vandens gerinimo įrenginių statybas Giraitės kaime (Užliedžių seniūnija), užbaigsime pernai pradėtą Voškonių (Domeikavos seniūnija) vandens rezervuaro ir vandenvietės rekonstrukciją“.

Nemažą dėmesį „Giraitės vandenys“ skirs vandens išteklių žvalgybai, išteklių įvertinimui, vandens gavybai, vandens gręžinių įrengimui ir nuotekų tinklų įrengimui tose vietovėse, kur jų dar nėra: Vilkijos mieste ir kaime, Raudondvaryje, Bubių kaime ir kituose.

Šiųmetinius bendrovės planus koreguos ir geopolitinė padėtis. „Praėjusių metų pabaigoje aplinkos ministras pasirašė teisės aktą, svarbų nacionaliniam saugumui užtikrinti. Tam jau numatėme lėšų, tačiau dar diskutuosime su Kauno rajono savivaldybės vadovais, kaip padidinti eksploatuojamų objektų fizinę ir kibernetinę saugą. Taip pat privalėsime įdiegti verslui privalomos europinės direktyvos TIS2 reikalavimus – tai taip pat pareikalaus lėšų, laiko ir žmogiškųjų išteklių“, – vardijo „Giraitės vandenų“ direktorius.

Naujiena ir tai, kad šiuo metu bendrovė vykdo viešųjų pirkimų procedūras hidrodinaminiui automobiliui įsigyti. „Esame eksploatuojanti įmonė, mums labai svarbu, kad tokios paslaugos nebūtų perkamos, kad, atliekant profilaktinius darbus, patys galėtume plauti tinklus, užbėgti už akių avarijoms, užsikimšimams, kurie gali nutikti naktį, savaitgalį ar šventinėmis dienomis. Tai didelė investicija – 500–600 tūkst. eurų, bet skaičiuojame, kad prevencija ilguoju periodu, per dvejus-trejus metus duos apčiuopiamą naudą, sulauksime mažiau sąskaitų-faktūrų ir gyventojų nusiskundimų. Žinoma, neatmetame fakto, kad pirmaisiais metais, vykdydami profilaktinę senų susidėvėjusių tinklų priežiūrą, pastebėsime, kad jie yra pažeisti, užgriuvę ir juos reikia renovuoti. Nors investicijų poreikis gali išaugti, pamatyti realią situaciją yra būtina“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.