Parama iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) padės pasiekti ES vandenilio strategijos, Europos žaliojo kurso ir Žaliojo kurso pramonės plano tikslus, taip pat padės pašalinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro pagal planą „REPowerEU“, penktadienį pranešė EK. 

„122 mln. eurų vertės priemonė leidžia Lietuvai padėti „Achemai“ didinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio pajėgumus. Taip bus prisidedama prie trąšų vertės grandinės žalinimo, laikantis ES tikslo iki 2050 metų užtikrinti poveikio klimatui neutralumą“, – pranešime sakė už konkurencijos politiką atsakinga EK pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager.

„Kartu priemone užtikrinama, kad galimi konkurencijos iškraipymai būtų kuo mažesni“, – pridūrė ji.

122 mln. eurų vertės priemonė leidžia Lietuvai padėti „Achemai“ didinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio pajėgumus.

 

„Achema“ pernai balandį pranešė planuojanti už 344 mln. eurų iki 2027 metų rudens pastatyti šio vandenilio gamybai skirtą 213 MW įrenginį. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pernai spalį paskelbė pasiūliusi tam 122,65 mln. eurų Europos Sąjungos paramą.

Pasak EK pranešimo, projekto tikslas – vandenilį iš gamtinių dujų trąšų gamyboje pakeisti vandeniliu iš vėjo elektros energijos ir mažo anglies dioksido pėdsako vandeniliu. Tam bus įrengtas 171  megavato (MW) šarminis elektrolizeris.

Numatoma, kad jis pradės veikti 2026 metais. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą per 19 įrenginio naudojimo metų į aplinką nebus išmesta bent 5,8 mln. tonos CO₂.

Pernai balandį „Achema“ skelbė iki 2027 metų rudens planuojanti pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 MW įrenginį. Jame elektrolizės būdu būtų pagaminama 30 proc. vandenilio, reikalingo amoniako – pagrindinės azotinių trąšų žaliavos – gamybai.

Tuomet skelbta, kad „Achema“ iki 2029 metų planuoja sumažinti CO₂ emisijas 30 proc. vienam amoniako agregatui – tam planuojama 30 proc. gamybai reikalingo vandenilio pagaminti elektrolizės būdu naudojant žalią elektros energiją.

„Achemos“ atstovė Jolita Macelytė BNS prieš metus teigė, kad vandenilio gamybai skirta elektra bus gaminama statomame 40 jėgainių 248 MW bendros galios Pagėgių vėjo parke, į kurį „Achemos grupė“ planuoja investuoti daugiau nei 400 mln. eurų.

Jos teigimu, likusią dalį projektui būtino finansavimo tikimasi gauti iš bankų, bus naudojamos ir bendrovės lėšos.  

2022 metų gruodį BNS skelbė, kad „Achemos“ žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų pirmajam etapui iš TPF numatoma skirti 122,65 mln. eurų paramos, o kartu su įmonės lėšomis – 144,3 mln. eurų.

PAV atrankos dokumentuose skelbta, kad įrenginių statyba būtų pradėta 2024 metų rugpjūtį. Pirmajame statybų etape – iki 2026-ųjų liepos – planuojama įrengti 130 MW galingumo elektrolizerių parką ir pakeisti 19 proc. vandenilio, o iki 2027 metų rugsėjo parko galingumą ketinama išplėsti dar 83 MW – iki 213 MW. Per metus parke turėtų būti pagaminama apie 29,8 tūkst. tonų žaliojo vandenilio.

Vandenilio gamybos įrenginį planuojama statyti laisvoje „Achemos“ teritorijos dalyje, šalia amoniako cecho.

2022 metų gruodį „Achema“ skelbė, kad į žaliąją gamybą per 10–15 metų planuoja investuoti maždaug 2 mlrd. eurų.

Finansų ministerija pernai skelbė, kad „Achema“ yra taršiausia Lietuvos pramonės įmonė ir pagamina apie 41 proc. šalies apyvartinių taršos leidimų sistemoje numatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.