Teismas leido šalims susitarti iki gegužės 10 d. ir iki tol atidėjo savo sprendimą dėl teisinio ginčo.

Pasak „Danpower“ finansų direktoriaus Burkhardo Vogelio, Vokietijos investuotojai tikisi, kad pratęstų derybų metu bus rasta konstruktyvių sprendimų, kurie leis jiems ir toliau prisidėti prie Lietuvos energetikos ūkio plėtros.

„Energetikos ministerijos žingsniai sprendžiant jau įsisenėjusias problemas, ypač svarbūs mūsų, kaip investuotojų, pasitikėjimui valstybės įsipareigojimais“, - Eltai sakė B.Vogelis.

Teismas kovo pradžioje šalių prašymu jau buvo iki balandžio 25 d. atidėjęs teisminį nagrinėjimą dėl neišspręsto skatinamųjų elektros tarifų klausimo „Danpower“ biokuro jėgainei Kaune.

2013 metais „Danpower“ jėgainė laimėjo 5 megavatų elektros skatinimo kvotų aukcioną. Tuomet valstybė bendrovei įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę. Tačiau vėliau šis tarifas panaikintas.

„Atsakingai įvertinus situaciją ir tai, kad teismų kelias yra ilgas ir brangus, o vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų - investicinės aplinkos gerinimas, nuspręsta išnaudoti galimybę taikiu derybų keliu spręsti kilusius teisminius ginčus ir ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų“, - pradedant taikos derybas sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šių metų sausį teismas galutine ir neskundžiama nutartimi taip pat yra nustatęs, kad Energetikos ministerija neteisėtai sustabdė Vokietijos „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje. Investuotoja yra pateikusi ieškinį dėl projektui sukeltų kliūčių žalos atlyginimo iš Energetikos ministerijos ir „Energijos skirstymo operatoriaus“. Skaičiuojama nuostolių suma - daugiau nei 16 mln. eurų.

Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę.

100 proc. „Danpower“ akcijų valdo vienai didžiausių Vokietijoje Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių „Stadtwerke Hannover“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.