Energetikos ministerijos pareiškimas dėl ieškinio „Veoliai“ atsisakymo – teisme: kas toliau? Pereiti į pagrindinį turinį

Energetikos ministerijos pareiškimas dėl ieškinio „Veoliai“ atsisakymo – teisme: kas toliau?

2025-07-23 16:11

Lietuvos Vyriausybei ir Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ praėjusią savaitę pasiekus taikos sutartį ir baigus beveik dešimtmetį trukusius teisminius ginčus, Energetikos ministerija antradienį pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisako dalies ieškinio.

Energetikos ministerijos pareiškimas dėl ieškinio „Veoliai“ atsisakymo – teisme: kas toliau?
Energetikos ministerijos pareiškimas dėl ieškinio „Veoliai“ atsisakymo – teisme: kas toliau? / I. Gelūno / BNS, freepik.com nuotr.

„Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pripažino, jog yra pagrindas pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo nagrinėti skubos tvarka“, – BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Pasak jos, teismo pirmininkė Loreta Braždienė nutarė pakeisti teisėjų kolegiją, nes bylą nagrinėjusios kolegijos nariai atostogauja ar dėl kitų priežasčių jų nėra darbe, todėl negali skubiai išnagrinėti pareiškimo. Dabar į ją paskirtos teisėjos Rūta Petkuvienė, Margarita Stambrauskaitė (pirmininkė) ir Jelena Šiškina.

Abi ginčo šalys bendrame pareiškime nurodo, kad ministerija atsisako pareikštų reikalavimų atsakovėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ ir prašo jų atžvilgiu nutraukti bylą.

Vyriausybė ir „Veolia“ liepos 17 dieną pranešė sudariusios taikos sutartį, iš esmės užbaigiančią didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“  įmonėmis Lietuvoje.

Pagal susitarimą „Veolia“ atsisakys savo ieškinių Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiims dalį dėl 240,7 mln. eurų vertės ieškinio Lietuvos teisme prieš „Veolia“ ir jos įmones – „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“.

Tačiau taikos sutartis neapima „Veolia“ grupei nepriklausančios „Icor“, jos akcininkų Andriaus Janukonio ir Lino Samuolio, taip pat buvusio Vilniaus mero, Seimo nario Artūro Zuoko, – Energetikos ministerijos ieškinys jiems lieka Vilniaus apygardos teisme. Preliminariai jis vertinamas keliasdešimt milijonų eurų.

ICSID arbitražas, nagrinėjantis „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę, kur Prancūzijos įmonė reikalavo 102 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį, taip pat gavo pranešimą apie sudarytą taikos sutartį, bet galutinai byla jame bus baigta, kai įsiteisės Lietuvos teismo sprendimas dėl reikalavimų „Veoliai“ ir jos įmonėms atsisakymo.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar galės būti skundžiamas Apeliaciniam teismui. Kai kurie teisininkai neabejoja, kad  „Icor“, A. Janukonis, L. Samuolis ir A. Zuokas skųs sprendimą taip siekdami išspręsti ginčą jiems naudinga linkme.    

BNS trečiadienį nepavyko susisiekti nei su A. Janukoniu, nei su L. Samuoliu, nei su A. Zuoku.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas interviu BNS šią savaitę neatmetė, jog taikos sutartys, jei jos būtų naudingos Lietuvai, galėtų būti sudarytos ir su „Icor“ bei minėtais fiziniais asmenimis.   

BNS rašė, jog 2020 metų liepą Vilniaus teismui pateiktą valstybės ieškinį grupei „Veolia“, jos valdomoms įmonėms bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo teismas iš esmės pradėjo nagrinėti gegužę. Jo posėdžiai buvo numatyti iki metų pabaigos.

Valstybės advokatai gegužę teigė, jog „Veolia“ per savo partnerius sukūrė korupcijos finansavimo schemą, darė poveikį šalies institucijoms, neteisėtai pelnėsi iš šilumos kainų vartotojams, taip pat Lietuvoje pasitelkė vietos partnerius, kurių ofšorinėms įmonėms užsienyje už neatliktus darbus ir paslaugas pervedė apie 16 mln. eurų.

Lietuva siekė įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių.

Tuo metu „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalavo  102 mln. eurų žalos atlyginimo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų