VTEK nenustatė, kad G. Bakano veikla „Lietuvos geležinkeliuose“ būtų tiesiogiai susijusi su Estijos geležinkelio paslaugų ir investicijų grupės „Skinest Rail“ antrinės įmonės „CEE Railroad Reform Foundation“ veiklos priežiūra bei kontrole ar jis būtų tiesiogiai dalyvavęs rengiant ir priimant palankius šiai įmonei sprendimus dėl valstybės užsakymų.

Pasak etikos sargų, atsižvelgiant į tai, G. Bakano įsidarbinimas „CEE Railroad Reform Foundation“ valdybos nariu neprieštarauja įstatymui. 

G. Bakanas teigia esantis patenkintas VTEK sprendimu ir pabrėžė, jog savo iniciatyva dar iki įsidarbindamas buvo ėmęsis veiksmų išsklaidyti abejones dėl galimo pažeidimo.

„Tikėjau tuo, ką darau. Buvau pasitikrinęs su teisininkais prieš priimdamas sprendimus savo gyvenime. Aišku, tyrimas (VTEK – BNS) šiek tiek užsitęsė, jis truko apie pusę metų, buvo kilę abejonių, ar jis nebus politizuotas ar taip toliau, bet dabar suprantu, kad vis dėlto gyvenu teisinėje valstybėje ir dėl to esu ramus (...) Teko praeiti pro visą šitą procedūrą, bet pabaiga esu patenkintas (....) Buvo nemalonu, skaudu, kad buvau iš viso apskųstas ir kad teko pusę metų gyventi nežinioje“, – BNS trečiadienį sakė G. Bakanas.

Tyrimą inicijavęs Seimo narys Algirdas Butkevičius teigė, kad nustojęs dirbti valstybės valdomuose „Lietuvos geležinkeliuose”, G. Bakanas po kelių mėnesių tapo „CEE Railroad Reform Foundation“ valdybos nariu.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas draudžia iš valstybės tarnybos pasitraukusiam asmeniui įsidarbinti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, jo pavaduotoju, būti jos tarybos ar valdybos nariu, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su tos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole.

Draudimas taip pat galioja ir tuo atveju, jei asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei sprendimus teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

„Skinest“ Lietuvoje valdo geležinkelių paslaugų bendrovę „Skinest Baltija“, geležinkelio kelių tiesimo ir remonto įmonę „Vitras-S“, biokuro prekybos bendrovę „Gretvita“ bei transporto prekybos bendrovę Baltijos realizacijos centras (BRC).

„Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį atmetė „Skinest Baltijos“ skundą – įmonė apskundė Vyriausybės ir specialios jos komisijos sprendimus, kuriais būsimasis įmonės sandoris su „Lietuvos geležinkeliais“ pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

Ministrų kabinetas birželį patvirtino komisijos išvadą, kad daugiau nei 3 mln. eurų vertės „Lietuvos geležinkelių“ gelžbetoninių pabėgių pirkimo sandoris su mažiausią kainą pasiūliusia „Skinest Baltija“ neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

Pasak Vyriausybės, „Skinest Baltijos“, „Skinest Rail“, „Skinest Grupp“ savininkas, Estijos pilietis Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, jis yra įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.

Remdamiesi Vyriausybės sprendimu, „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė sutarties su „Skinest Baltija“ ir nusprendė skelbti naują pabėgių konkursą. Kol bus baigtos naujojo konkurso procedūros „Lietuvos geležinkeliai“ pabėgių įsigijo iš kito tiekėjo – antrą vietą pirmame konkurse užėmusios bendrovės „Swetrak“.