Tokią poziciją jie išsakė laiške Seimo pirmininkui Juozui Olekui, kurį matė ir BNS.

„Šie pokyčiai kelia grėsmę LRT savarankiškumui ir nepriklausomumui, silpnina ilgalaikes apsaugos priemones, kurios saugo Lietuvos visuomeninę žiniasklaidą nuo nepagrįstos politinės įtakos“, – rašoma EBU laiške.

„Jie kelia rimtą susirūpinimą dėl galimo sprendimų priėmimo procesų politizavimo, kuris pakenktų LRT gebėjimui veikti nepriklausomai ir visuomenės interesų labui bei sumažintų visuomenės pasitikėjimą viena iš svarbiausių Lietuvos pilietinių institucijų“, – teigiama jame.

EBU teigimu, tokios reformos taip pat gali būti nesuderinamos su įsipareigojimais, nurodytais Europos Parlamento pernai priimtame Europos Sąjungos žiniasklaidos laisvės akte, turinčiame apsaugoti žurnalistus nuo politinio kišimosi ir padidinti skaidrumą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų.

„Nors visišką nepriklausomumą sunku garantuoti, dabartinės apsaugos nuo politiškai motyvuotų atleidimų susilpninimas prieštarautų teisiniam įsipareigojimui imtis priemonių, skirtų visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimui. Iš tiesų, atrodo, kad pasiūlymas turi priešingą tikslą“, – teigia EBU.

EBU teigia esanti pasirengusi padėti vertinant valdymo sistemas ir teikti gerosios praktikos rekomendacijas, kad siūlomi pokyčiai prisidėtų prie visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomybės stiprinimo Lietuvoje.

BNS rašė, kad pirmadienį registruotomis „aušriečių“ ir „valstiečių“ parlamentarų pataisomis siūloma, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė įstaigos Tarybos narių.

Dabar galiojančiame įstatyme nustatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu Taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau du trečdaliai jos narių.

Projektą inicijavo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

„Pakeitimo tikslas – sustiprinti Tarybos, kaip aukščiausiojo LRT valdymo ir priežiūros organo, galimybes realiai ir efektyviai įgyvendinti jai įstatymu pavestą priežiūrinę funkciją bei užtikrinti LRT generalinio direktoriaus veiklos atskaitomybę, nepriklausomumą ir atsakomybę visuomenei“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Anot autorių, slaptas balsavimas apsaugotų Tarybos narius nuo išorinio spaudimo, politinės ar organizacinės įtakos ir leistų priimti sprendimus vadovaujantis sąžine bei profesionaliu vertinimu.

Iniciatorių teigimu, dabar nustatyta dviejų trečdalių balsų atleidimo kartelė esanti per aukšta, LRT generalinio direktoriaus atleidimas „tampa neįmanomas“.

LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS nekomentavo valdančiųjų atstovų iniciatyvos, tačiau nurodė, kad klausimas gali būti iškeltas artimiausiame tarybos posėdyje. Jis turėtų vykti gruodžio viduryje.

Nacionalinis transliuotojas nuolat sulaukia „Nemuno aušros“ lyderio kritikos, jo iniciatyva Valstybės kontrolė šioje įstaigoje atliko auditą.

Lapkričio pradžioje partijos priimtoje rezoliucijoje žiniasklaidos priemonės kaltinamos, kad joms įtaką daro konservatoriai ir liberalai, todėl jos esą tapo „ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“, o LRT vadovybė, anot rezoliucijos, atsipirko pabarimu, nors auditas neva nustatė „daugybę sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“.

„Aušriečiai“, „valstiečiai“ ir socialdemokratai rugpjūtį sudarė valdančiąją koaliciją.