Pereiti į pagrindinį turinį

G. Palucko „Emus“ sako, kad laikosi „nulinės Kinijos politikos“

2024-11-05 16:49

Socialdemokratų kandidato į premjerus Gintauto Palucko kontroliuojama buitinės technikos, elektros ir elektronikos prietaisų gamybos įmonė „Emus“ tikina, kad laikosi „nulinės Kinijos politikos“, tačiau iš šios šalies vis dar importuoja nekritinius komponentus, sudarančius mažiau nei 1 proc. žaliavų pirkimų.  

Gintautas Paluckas.
Gintautas Paluckas. / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Emus“ absoliučią daugumą komponentų savo produkcijai importuoja iš Europos Sąjungos ir JAV tiekėjų. Keli nekritiniai komponentai vis dar importuojami iš Kinijos sudaro mažiau nei 1 proc. nuo žaliavų pirkimų ir įmonėje daromi nuoseklūs žingsniai jų visai atsisakyti“, – komentare BNS teigė „Emus“ vadovas bei vienas akcininkų Mindaugas Milašauskas.

„Emus“, akcininkų sprendimu, eilę metų laikosi „Zero China policy“ strategijos, kuria stengiamasi eliminuoti bet kokias priklausomybes nuo Kinijos tiekėjų ar klientų“, – pridūrė jis.

M. Milašauskas tikina, kad įmonė klientų Kinijoje „niekada neturėjo ir turėti neplanuoja“, todėl, pasak jo, Lietuvos santykių su Kinija krizė „Emus“ nepalietė.

Bendrovės vadovo teigimu, didžiąją įmonės eksporto rinkos dalį sudaro Europos Sąjungos ir JAV klientai, tarp jų taip pat yra Pietų Korėja ar Australija. 

Registrų centro duomenimis, 51 proc. „Emus“ akcijų turi G. Paluckas, 49 proc. – M. Milašauskas. 

„Taivano rinkoje yra vienas klientas, kurio vadovybės ofisas yra Kalifornijos valstijoje, JAV, o jų pirkimai reti ir apyvarta per pastaruosius kelis metus nesiekia dešimtųjų procento dalių“, – teigė M. Milašauskas.

Registrų centro duomenimis, 51 proc. „Emus“ akcijų turi G. Paluckas, 49 proc. – M. Milašauskas.

Socialdemokratų kandidatas į premjerus 2010–2015 metais taip pat buvo šios įmonės vadovas. 

Politikas taip pat valdo 49 proc. baterijų sistemas gaminančios įmonės „Garnis“ akcijų. Įmonė BNS kol kas atsakymų apie prekybą su Kinija nepateikė.

G. Paluckas praėjusią savaitę interviu BNS sakė, kad jo Vyriausybė siektų atkurti pilnavertiškus diplomatinius santykius su Kinija, tačiau neketina daryti pernelyg didelių nuolaidų.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą, ėmėsi prekybos ribojimų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų