Finansų ministerijos, kuri yra Giraitės ginkluotės gamyklos akcininkė, vadovė teigė, kad investicijos į gamybos liniją galėtų siekti keliasdešimt milijonų eurų, tačiau dėl jų pasidalijimo bus sprendžiama tolesniame derybų etape.

„Investicijų dydis galėtų siekti keliasdešimt milijonų eurų. Pasidalinimas kaštų tarp vienos ir kitos pusės jau yra susitarimo klausimas. Tikėtina, kad visgi būtų bendradarbiaujama tam, kad būtų galima išlaikyti iš Lietuvos pusės tam tikrą įmonės kontrolę ne tik duodant savo teritoriją, bet ir turėti savo žodį vystant tolesnius pajėgumus“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė G. Skaistė.

„Taip, kad Lietuva dalyvautų ne tik suteikdama teritoriją, bet ir turėdama tam tikrą grąžą iš šio investicinio projekto ir svarų žodį pasirenkant, kas konkrečiai bus“, – kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, konkretūs Lietuvos įsipareigojimai vystant gamybos liniją bei būsimos įmonės valdymas taip pat paaiškės vėlesniuose derybų etapuose. 

„Turbūt tokia visuotinai paplitusi praktika, kad dažniausiai yra steigiama nauja konkreti įmonė tam pajėgumui vystyti. Jos valdymo pasidalijimas jau yra tolimesnių diskusijų klausimas. Matyt, akcininkų susitarime galima visaip sudėlioti tuos įsipareigojimus. Bet norime, kad Lietuva taip pat turėtų žodį, kaip tie pajėgumai toliau bus vystomi ir kaip jie atrodys“, – aiškino G. Skaistė. 

Tiek finansų ministrė, tiek krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad Giraitės ginkluotės gamyklos valdymas nesikeistų, ji toliau liktų Lietuvos nuosavybė.

G. Skaistė neįvardijo, kiek darbo vietų sukurtų nauja įmonė.

„Tai būtų naujos plyno lauko investicijos, kurios prisidėtų taip pat prie naujų darbo vietų kūrimo ir grąžos generavimo“, – kalbėjo finansų ministrė.

Anot krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, vėlesniuose derybų etapuose paaiškėtų, ir kiek Lietuva įsigytų bendroje įmonėje pagamintos produkcijos.

Bet faktas, kad 30 mm, jeigu kalbame būtent apie šitą kalibrą, jis yra reikalingas Lietuvai pėstininkų kovos mašinoms.

 

„Bet faktas, kad 30 mm, jeigu kalbame būtent apie šitą kalibrą, jis yra reikalingas Lietuvai pėstininkų kovos mašinoms“, – žurnalistams pirmadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Kad Lietuvai (šaudmenų – BNS) reikia, tai faktas. Mes pasiskaičiuosime ir tam tikri dalykai gali būti užkontraktuoti“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, ketinama sukurti vadinamąją lanksčią gamybos liniją, kuri leistų įvairių kalibrų šaudmenis gaminti „labai greitai ir įvairiais tempais“.

Pasak L. Kasčiūno, būsimai gamybos linijai, kuri bus „gamykla gamykloje“, užteks dabartinės Giraitės ginkluotės gamyklos teritorijos.

Anot ministro, pokalbiai su „Northrop Grumman“ dėl gamybos Lietuvoje buvo pradėti šių metų gegužę.

Vyriausybėje pirmadienį pasirašytas memorandumas su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“ dėl bendradarbiavimo stiprinant Lietuvos gynybos pramonę.

Memorandumą pasirašė L. Kasčiūnas, G. Skaistė bei „Northrop Grumman“ viceprezidentas Stephenas O'Bryanas (Stefenas Obrajanas).

S. O'Bryanas memorandumą su Lietuva pavadino „išskirtiniu bendradarbiavimu“.

„Ši gamybos įmonė išplės mūsų pajėgumus ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų gebėjimą kurti Lietuvoje darbo vietas bei palaikyti NATO pajėgas vidutinio kalibro amunicijos srityje. Mes nekantraujame plėsti mūsų bendradarbiavimą su Lietuva bei tikimės, kad jis tęsis ne tik šiais metais, bet ir daug daug dešimtmečių ateityje“, – sakė S. O'Bryanas.