„Ir jeigu tas paketas toks bus, o nebus taip, kad yra pasirinkta kažkuri viena veikla ir ji išskirta, o bus pasirinktas visas spektras veiklų, per kurias režimas gauna pajamas, reikalingas išlaikyti savo struktūras, kurios prisideda prie žmonių persekiojimo, Lietuva tokioms sankcijoms pritars“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.

Ji taip pat neatmetė, kad Vyriausybė suteiks paramą Lietuvos įmonėms, kurios patirtų nuostolių įvedus sankcijas Baltarusijai.

„Pirmiausia reikia nuostolius labai tiksliai žinoti ir tai labai priklauso nuo sprendimų modalumo. Kol kas tiek galiu pakomentuoti, bet tikrai Vyriausybė šitą poveikį vertins ir tiek, kiek reikės Vyriausybės paramos, tarkim, infrastruktūrai ar kitiems dalykams, tiek ji bus“, – sakė I. Šimonytė.

Viena didžiausių pasaulyje Baltarusijos kalio trąšų gamykla „Belaruskalij“ savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą, o iki jo per Lietuvą ją gabena „Lietuvos geležinkeliai“.

„Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje krauna įmonė Birių krovinių terminalas (BKT) – 30 proc. jo akcijų valdo „Belaruskalij“. Netekusios „Belaruskalij“ krovinių, šios įmonės taip pat prarastų dešimtis milijonų eurų per metus.

BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas BNS nekomentavo galimų ES sankcijų Baltarusijai. Jis praėjusį mėnesį portalui 15min.lt sakė, kad net įvedus sankcijas, įmonė mėgintų tęsti veiklą – atleidus dalį darbuotojų, ji galėtų krauti grūdus.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS teigė, kad sankcijos uosto veiklą paveiktų neigiamai, tačiau jis supranta, jog politiniai sprendimai gali paveikti ekonominius sprendimus.

„Kol kas nelabai galiu vertinti, pas mus viskas vyksta normalia tvarka, kroviniai važiuoja, jokio pokyčio nėra, o prognozuoti į ateitį būtų ne visiškai padoru. Reikėtų sulaukti žinių, galbūt dienos pabaigos, nes kiek suprantame, Europos Komisijoje vykta pasitarimai ir sprendimai“, – BNS sakė A. Latakas.

„Mes žiūrime iš to taško, kad krovinys mums labai svarbus, bet suprantame, kad tam tikri politiniai klausimai kartais turi įtakos ir ekonominiams sprendimams“, – pridūrė jis.

Anot jo, sankcijų poveikis Klaipėdos uostui ir visai transporto grandinei būtų gana didelis, nes per uostą kraunama apie 10-11 mln. tonų baltarusiškų trąšų, o visi baltarusiški kroviniai sudaro daugiau nei 30 proc. visų Klaipėdos uosto krovinių.

„Ekonomiškai būtų įtaka neigiama, ne tik transporto visam sektoriui, uostui, geležinkeliui, kitoms transporto rūšims ar kitoms įmonėms uoste, kurios surištos su ta veikla. Trąšos keliauja į visą pasaulį ir laivybai tai turėtų tam tikrą įtaką ir, matyt, toms šalims, kurios gauna tas trąšas, nes yra daug šalių, kurios perka jas ir naudoja žemės ūkyje“, – sakė uosto vadovas.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį.

Liuksemburge susitikę ministrai parėmė plačias priemones, nukreiptas prieš svarbius Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinius – kalio trąšų eksportą, tabako pramonę, naftos ir jos produktų eksportą ir finansų sektorių.

Diplomatinių šaltinių teigimu, įvedus sankcijas, Baltarusijoje gaminamų trąšų eksportas per bendrijos šalis, įskaitant Lietuvą, turėtų būti stabdomas.