Prieš dvejus metus LNK žinių kalbintas Alfonsas Ambrazas – dar vienas įtariamasis „Foxpay“ skandale. Generalinė prokuratūra areštavo ir vyro 30 kvadratinių metrų butą Antakalnyje.

LNK žinios prie namo apsilankė ir antradienį, tačiau A. Ambrazas situaciją komentavo tik telefonu. Paklaustas, kokie yra konkretūs įtarimai ir dėl ko jį įtaria, A. Ambrazas atsakė: „Dėl šių, kaip sakyti, juodų pinigų.“

Į klausimą, koks yra jo paties indėlis „iSun“ įmonėje ir kokias pareigas jis atlieka, A. Ambrazas nurodė: „Buvau statytinis.“

Buvau statytinis.

Anot teisėsaugos, šiuo metu „Foxpay“ byloje yra septyni įtariamieji. Tyrimas pradėtas dėl galimai nesąžiningų viešųjų pirkimų ir įtariamo pinigų plovimo. Jame figūruoja ne tik Vilhelmas Germanas ir I. Trinkūnaitė, bet ir buvusios socialinės apsaugos ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas.

„Iš pastarųjų įvykių, ką tikrai matome, gali būti, kad čia ne tik „chebrytė“, o visa didelė, liaudiškai kalbant, turtingų žmonių „chebra“. Su privačiais skrydžiais į Dubajų, prabangiais laikrodžiais ir automobiliais, dideliais grynaisiais pinigais“, – „Žinių radijui“ kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Be to, aiškinama, kad „Foxpay“ už savo paslaugas iš valstybės ėmė kur kas daugiau nei iš privačių klientų – 34 centus nuo kiekvieno pavedimo.

„Ši kaina nėra normali, ji yra bent jau 7–8 kartus per didelė, lyginant su įprasta kaina rinkoje. Valstybinės institucijos yra pakankamai didelis klientas, vykdo daug operacijų – praktiškai visi Lietuvos gyventojai atlieka mokėjimus, manau, atitinkamai rinkoje turi turėti svarbų svertą gauti dar geresnę kainą“, – nurodė „Neopay“ vadovas Viktoras Ivanovas.

„Iš valstybės pajamų jie negavo. Buvo sudarytos dvi sutartys – 2020 ir 2022 metais. Jų esmė buvo ta, kad komisinį mokestį už tarpininkavimą apmoka arba paslaugą teikianti įstaiga, arba galutinis paslaugos gavėjas, t. y. gyventojas. Šiuo atveju visos įstaigos pasirinko, kad už paslaugą mokėtų gyventojas“, – aiškino Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros direktoriaus pavaduotojas Arminas Rakauskas.

Per metus valstybinėms įstaigoms gyventojai atlieka vidutiniškai milijoną pavedimų.

„2022 metais buvo surinkta 700 tūkstančių eurų komisinio mokesčio, o 2020 metais – šiek tiek mažiau nei 300 tūkstančių“, – pabrėžė A. Rakauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aiškino vis dar laukianti informacijos, kodėl jos kuruojama Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra pasirašė gyventojams nenaudingas sutartis su „Foxpay“.

„Reikalaujame iš agentūros atsakymų, kokios ten buvo procedūros ir kas ten vyko“, – tvirtino A. Armonaitė.

Tačiau agentūra aiškina, kad A. Armonaitei į visus klausimus jau atsakė, o reikalo imtis vidinio tyrimo nemato. Be to, nesutinka ir su tuo, kad gyventojai už paslaugas permokėjo. Esą neteisinga lyginti verslui ir valstybinėms įstaigoms teikiamų paslaugų įkainius.

„Tai nėra visai ta pati paslauga, mes perkame pagal technines specifikacijas“, – sakė A. Rakauskas.

Šiuo metu agentūros sutartys su „Foxpay“ nebegalioja. Laikinai gyventojų ir verslo įmokas apdoros „Paysera“, kol bus paskelbtas naujas konkursas. Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad su „Foxpay“ dar galioja 36 sutartys.

„Jų galiojimo trukmė ir vertė skiriasi, yra ir ilgalaikių, ir trumpalaikių sutarčių“, – teigė VPT direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė.

Nebepirkti paslaugų iš „Foxpay“ vykstant ikiteisminiam tyrimui esą nėra pagrindo, nes įmonė nenuteista.

„Jeigu tiekėjui taikomi teisiniai sprendimai arba jis netenka teisės vykdyti veiklos, tada sutartys peržiūrimos“, – kalbėjo VPT direktoriaus pavaduotoja.

Teisėsauga įtaria, jog pernai per „Foxpay“ galėjo būti legalizuoti 17 milijonų eurų. Siekiant nuslėpti nusikaltimus, galimai sumokėta 100 tūkstančių eurų kyšių.

Lietuva skubėjo apsiskelbti esanti „fintech“ įmonių valstybe, tačiau panašu, kad apie kontrolę nebuvo pagalvota. Dar prieš keletą metų buvo įspėta, kad tokių įmonių kontrolei skiriama per mažai išteklių.

„Matėme, kad tų resursų tuo metu nebuvo pakankamai, kad būtų galima vykdyti veiksmingą pinigų plovimo prevenciją „fintech“ sektoriuje. Klausimas, kiek situacija pasikeitė per pastaruosius keletą metų“, – nurodė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Lietuvos bankas neigia, kad rimčiau į „Foxpay“ žiūrėti pradėjo tik žiniasklaidai atkreipus dėmesį.

„Tokia mintis nėra teisinga, nes įtarimų turėjome kur kas anksčiau. Patikrinimas nėra pradedamas kitą dieną, prieš tai atliekamas analitinis darbas“, – aiškino Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Viena iš Germano įmonių buvo skirta pinigų plovimo prevencijai.

„15min“ žurnalistų surinktais duomenimis, V. Germanas kūrė šešėlinę verslo imperiją. Jis stengėsi sutelkti savo rankose kone visas finansines paslaugas, tačiau jas valdė nebūtinai tiesiogiai, o per kitus asmenis.

„Viena iš Germano įmonių buvo skirta pinigų plovimo prevencijai. Jo įmonių sukurta sistema buvo naudojama kitų jo įmonių skaidrumui užtikrinti“, – pabrėžė „15min“ žurnalistas Vidmantas Balkūnas.

Anot Lietuvos banko, „fintech“ įmonėms niekas nedraudžia vykdyti veiklą ir save prižiūrėti.

„Gali turėti savo padalinį, kuris dirba su pinigų plovimo prevencijos klausimais arba pasitelkti išorės ekspertus“, – nurodė V. Cibas.

Galutinį sprendimą dėl „Foxpay“ patikrinimo Centrinis bankas žada priimti artimiausiu metu.