„Buvo kalbėta, kad tik dviejuose rajonuose, o pasirodo, iš tiesų 12-oje. Šioje vietoje ir mes nustebome, kad pasirodo buvo išplėsta ir į daugiau savivaldybių“, - BNS teigė R.Masiulis.

Jis pripažino, kad pašto skyrių 10-yje rajonų atsisakyta be jo žinios: „Taip, be mano žinios. Paštas mus informavo, kad vykdoma tik dviejuose, o po to gavome informaciją, kad 12-oje“.

Dar birželį ministras tikino, kad reforma visoje šalyje vyks, tik gavus „tvirtus įrodymus“, kad ji naudinga gyventojams. Pasak R. Masiulio, tuo tikėtasi įsitikinti po eksperimento, uždarius pašto skyrius dviejuose rajonuose - Radviliškyje ir Utenoje, kur nuo gegužės veikia mobilieji paštai. Sulaukus jo rezultatų, rudenį ketinta nuspręsti, ar reformą tęsti visoje šalyje.

Paštas: pertvarka pasiteisino

Lietuvos pašto Tinklo direktorės Inga Dundulienė BNS sakė, kad naujasis pašto paslaugų modelis veikia 12-oje savivaldybių, o gyventojai prie mobiliųjų paštininkų jau įprato.

Šiuo metu naujasis pašto paslaugų teikimo modelis sėkmingai įdiegtas ir veikia 12-oje šalies savivaldybių.

„Šiuo metu naujasis pašto paslaugų teikimo modelis sėkmingai įdiegtas ir veikia 12-oje šalies savivaldybių: Utenos, Radviliškio, Mažeikių, Akmenės, Prienų, Kupiškio, Rokiškio, Joniškio, Pakruojo, Anykščių, Molėtų, Biržų (dalyje jų kaimiškų vietovių). Pastebime, kad minėtų savivaldybių kaimiškų vietovių gyventojai jau įprato ir noriai naudojasi atsiradusia galimybe pašto paslaugomis pasinaudoti namuose, išsikvietus mobiliuosius laiškininkus“, - BNS atsiųstame komentare teigia I.Dundulienė.

Pasak jos, klientų, kurie bent kartą naudojosi mobiliojo laiškininko paslaugomis, apklausa parodė, kad 8 iš 10-ties jo darbą vertina „gerai“ arba „labai gerai“.

„Naująjį pašto paslaugų teikimo būdą vertiname pasiteisinusiu. Vidutiniškai per darbo dieną į mobiliojo laiškininko liniją sulaukiama apie 9 skambučių. Namuose ar paslaugų teikimo vietose priimamų išsiųsti siuntų kiekis išliko toks, kaip ir prieš tai veikusiuose paštuose“, - tvirtina I.Dundulienė.

Pasak Lietuvos pašto, rugsėjo 1 dieną visoje šalyje veikė 565 stacionarūs paštai ir poskyriai, 17 kilnojamųjų paštų, dirbo 106 mobilieji laiškininkai. 

Seniūnai: gyventojų nepasitenkinimas nuslopo   

Radviliškio ir Utenos rajonų, kur veikia 18 mobiliųjų laiškininkų, seniūnijų vadovai BNS nurodė ir pertvarkos „pliusus“, ir „minusus“. Jie pabrėžė, kad paprastai prie seniūnijų pastatų gyventojų laukiantys automobiliai stovi per trumpai, atvyksta ne kasdien. 

Seniūnai sutiko, kad nauja paslauga labiausiai patenkinti vienkiemiuose gyvenantys žmonės.

„Būtinai turi ateiti tam laikui, kada atvažiuoja tas mobilaus paštininko automobilis, nes jis trumpai stovi, o anksčiau pusę dienos paštininkė sėdėdavo. Vyresniems, pagyvenusiems žmonėms - tikrai gerai, nes pas juos atvažiuoja“, - BNS teigė Radviliškio rajono Šaukoto seniūnas Vidmantas Tamošiūnas.

Radviliškio rajono Aukštelkų, kurių apylinkėse gyvena 1,6 tūkst. žmonių, seniūnė Alma Kubilinskienė  pranešė, kad dabar sumažėjo pašto apyvarta, mažiau kreipiasi žmonių. Bet ji tikisi, kad situacija keisis, kai gyventojai apsipras.

„Kol pripras. Bet esu prie pat Radviliškio, maniškiai daug važiuoja į miestą ir susitvarko ten reikalus... “, - BNS kalbėjo seniūnė.

Radviliškio rajono Tyrulių seniūnas Rimantas Liukumas tikino, kad kaimo žmogui skaudu, kai iškeliama bet kokia įstaiga.

„Miestelio gyventojai nepatenkinti ta reforma, bet dabar jau negirdžiu nusiskundimų, bet gal jie pas mane ir neina bėdavotis, nes gi ne aš tą paštą valdau“, - BNS teigė beveik 800 gyventojų turinčios seniūnijos vadovas.

Radviliškio rajono Tyrulių bibliotekininkė Saulė Remeikienė skundėsi, kad dėl pašto pertvarkos spauda į biblioteką atnešama tik apie pietus, todėl skaitytojai nespėja iki jos darbo pabaigos perskaityti laikraščių.

„Per vėlai atveža. Galėtų anksčiau. Nes anksčiau jau nuo 9 val. būdavo pašte. Dabar ne visi norintys spėja peržvelgti, bet duodame vakarykščiu laikraščius namo parsinešti“, - BNS teigė moteris. 

1,3 tūkst. gyventojų turinčios Utenos rajono Tauragnų seniūnas Alvydas Danauskas sako, kad mobilieji paštininkai nebegali pasiūlyti socialinės funkcijos, kurią teikė stacionarūs paštai.

„Minusas tas liko dėl tos socialinės pusės. Anksčiau patalpose būdavo pašto ilgesnis darbo laikas, ateidavo žmonės šio to nusipirkti, pasišnekėti... Ta socialinė pusė šiek tiek nukentėjo, bet yra kultūros namai, biblioteka, kaimo parduotuvė - ten galima susitikti, pabendrauti, pasisakyti, kaip gyvena“, - BNS pasakojo Tauragnų seniūnijos vadovas.

Utenos rajono Vyžuonos seniūnas Audrius Remeikis tvirtino dar nesulaukęs nė vieno iš 1,5 tūkst. seniūnijos gyventojų, nepatenkinto pašto pertvarka, skundo.

Baisogala ir Užpaliai yra vienintelės Radviliškio bei Utenos rajonų seniūnijos, kur liko veikti įprastas paštas.

Pertvarka buvo pristabdyta iki rudens

Lietuvos paštas buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.

Tačiau tokia reforma vasarį suabejojo daugumą Seime turinti „valstiečių“ frakcija - netrukus pranešta, jog susitarta dėl reformos sustabdymo. Gegužę buvo pradėta bandomoji pertvarka dviejuose rajonuose - Radviliškyje ir Utenoje.

R.Masiulis yra sakęs, kad pašto pertvarka nėra prioritetinė, todėl nereikia skubėti jos įgyvendinti, o jos vizija bus parengta iki rudens.

Birželį Lietuvoje veikė 674 pašto skyriai, iš kurių 465 - kaime.