- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas yra klasikinis lietuvių kultūros etalonas? Ar etalonu galima laikyti mėlynus džinsus, poilsį Lietuvos pajūryje ar žvejybą?
Apžvelkime etalonų sąrašą Lietuvos kultūroje – ne tik maisto ir gėrimų, bet ir kitose srityse. Kas tie savo sričių karaliai, kurie, atrodo, neišnyko nuo pat 1990-ųjų?
Tris dešimtmečius lyderiaujančių pardavimų pozicijų neapleidžiančio „Ekstra“ alaus gamintojai, „Švyturio“ daryklos atstovai, sako, kad tapti etalonu neužtenka būti populiariam metus – mados keičiasi kaip metų laikai.
„Etalonas – tai, kas šauna į galvą tik pagalvojus apie pramogą, muziką ar poilsį artėjantį savaitgalį. Dalis šių dalykų keičiasi kasmet, tačiau kai kurie išlieka nepakitę dešimtmečius, nuo pat nepriklausomybės atgavimo“, – vertino „Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys.
Valgis: cepelinai
Seniau daug lietuvių, paprašytų pasakyti pirmą į galvą šaunantį lietuvišką valgį, būtų įvardiję keptą duoną ar šaltibarščius. Tačiau savo pozicijų jau dešimtmečius neužleidžia lietuviškos virtuvės karaliai – cepelinai.
„Kai kurie patiekalai, pavyzdžiui, kepta duona, neišlaikė savo pozicijos ir liko labiau reliktas. Dabartinė karta net prie alaus dažniausiai jos nebeužsisako. Cepelinai yra absoliuti klasika – jų galima rasti ir Labanoro girios, ir pajūrio, ir sostinės kavinėse. Nors juos pagal dabartines tendencijas galima būtų pagardinti netikėtais ingredientais, pavyzdžiui, veganiškais priedais, bet klasikinis receptas, atrodo, įrėžtas akmenyje – visuomet kavinėje rasime jų su mėsa. Lietuviui tai – nepakeičiamas receptas“, – teigė J. Lingys.
Pasak jo, cepelinus galima derinti ir su alumi, pavyzdžiui, lageriu.
„Lengvesnis savo stiliumi lageris sumažins riebumo pojūtį, alaus natos derės su patiekalo skoniu, o burbuliukai suteiks lengvumo ir gaivins gomurį. Norintiems tos pačios patirties, bet besirenkantiems atsakingiau, prie lietuvių virtuvės karaliaus lygiai taip pat tiks nealkoholinis „Švyturio Ekstra“, – patarė J. Lingys.
Gėrimas: alus
Aludarystės amatas Lietuvoje žinomas nuo senų laikų. Jau XI a. Lietuvoje buvo verdamas alus, tačiau labiausiai jis išpopuliarėjo XVI a. Istorikai mini, kad Lietuvoje nuo seniausių laikų buvo verdamas miežinis alus, naudotas net ritualiniais tikslais.
„Alus savo pozicijų neužleidžia ir pastaraisiais metais. Atgavus nepriklausomybę, padaugėjo ir šio lietuvių flagmano konkurentų – šalyje sustiprėjo vyno, sidro kultūra, išpopuliarėjo fermentuoti arbatos gėrimai, nealkoholiniai gėrimai. Tai tvirtinu iš dalies remdamasis ir mūsų pačių pagal klasikinį receptą sukurto nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ sėkme. Alkoholinis ar nealkoholinis, alus išlaikė savo statusą ir pagal populiarumą tiek parduotuvėse, tiek kavinėse savo pozicijų, atrodo, dar ilgai neužleis“, – vertino alaus someljė.
Kad alus išlieka populiariausias gėrimas šalyje, patvirtina ir statistika – alus sudaro apie pusę šalyje išgertų alkoholinių gėrimų. Statistikos duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas per metus išgeria apie 90 l alaus.
Apranga: mėlyni džinsai
Mėlyni džinsai – dar vienas ikoninis mados atributas, visame pasaulyje populiarus jau daugiau kaip šimtmetį. Mėlyni džinsai mūsų šalyje išpopuliarėjo Lietuvos nepriklausomybės aušroje, atsivėrus užsienio rinkoms, ir pozicijų neužleidžia iki šių dienų.
Dizaineriui Leviui Straussui XX a. pradžioje sukūrus džinsus kaip patvarius darbo drabužius, prasidėjo ir mėlynos spalvos džinsų istorija. Tapę JAV kultūros simboliu, jie savo vietą išsikovojo ir mūsų šalyje. Iš pradžių buvę subkultūrų, tokių kaip pankai ar rokeriai, atributu, džinsai vėliau populiarėjo ir plačiojoje visuomenėje, buvo svarbus elementas, siejamas su laisve, nepriklausomybe.
Mėlynus džinsus itin lengva derinti su įvairiais aprangos stiliais, norint tiek formalaus, tiek kasdienio stiliaus – tai tikriausiai ir buvo viena svarbiausių šios mados etalono išpopuliarėjimo priežasčių. Tad šiandien juos pamatysime tiek ant žymiausių Lietuvos kino festivalių podiumų, tiek darbo aplinkoje.
Poilsis: pajūris
Turbūt kiekvieno Lietuvos gyventojo atmintyje iš vaikystės iškyla viena kita pajūryje praleista vasara. Priežasčių toli ieškoti nereikia – tiek raminančios jūros bangos, tiek jūros ar rūkytos pajūrio žuvies kvapas daug kam giliai įsirėžė atmintyje.
Vedami nostalgijos ir prisiminimų turbūt daugelis tautiečių iki šiol kiekvieną vasarą bando nuvykti į pajūrį – susigrąžinti laimingus prisiminimus iš vaikystės ar praėjusių atostogų.
Hobis: žvejyba
Kam pajūris per toli, traukia prie Lietuvos ežerų, kurių mūsų šalyje tikrai gausu. Ir žinoma, daugelis lietuvių nepamiršta meškerės – žvejyba, atrodo, dar ilgai išliks viena iš populiariausių laisvalaikio pramogų tarp tautiečių.
Žvejyba nuo seno buvo vienas populiariausių hobių Lietuvoje. Nors suskaičiuoti visus žvejus sudėtinga, geriausiai žvejų skaičių galima įvertinti remiantis parduotų žvejybos leidimų gausa. Pavyzdžiui, per metus Lietuvoje leidimą meškerioti gauna apie 200 tūkst. žvejų mėgėjų.
Nors mėgėjiškos žvejybos veidas pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi, žvejai vis dažniau paleidžia savo sugautus laimikius, meškerė vis dar atranda savo vietą dažno gyventojo spintoje.
Muzika: Andrius Mamontovas
Vienas populiariausių Lietuvos dainininkų Andrius Mamontovas yra tapęs neišdildoma ir neatskiriama Lietuvos muzikos scenos dalimi.
Grupės „Foje“ įkūrėjas ir vienintelis išsilaikęs nuolatinis narys, šiuo metu tęsiantis solo karjerą jau daugiau nei tris dešimtmečius, yra vienas laukiamiausių atlikėjų didžiausiose šalies scenose, dainininkas kasmet rengia ir Gatvės muzikos dieną.
A. Mamontovas 2006 m. nugalėjo nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje su grupe „LT United“ ir atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse, kur užėmė šeštą vietą – tai aukščiausias ligšiolinis Lietuvos atlikėjų pasiekimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybinių miškų urėdija į biudžetą papildomai perves 13,1 mln. eurų
Valstybinių miškų urėdija (VMU), pernai gavusi 288,6 mln. eurų pajamų, į valstybės biudžetą pervedė 58,9 mln. eurų dividendų. Skelbiama, kad už praėjusius metus papildomai valstybei bus grąžinta dar 13,1 mln. eurų pelno mokesčio. ...
-
Paskutinis laikinų pokyčių etapas Vilniaus oro uosto schemoje: atsiras nauja aikštelė1
Lietuvos oro uostai praneša, kad vykstant Vilniaus oro uosto prieigų ir visos eismo schemos rekonstrukcijai, nuo birželio 3 dienos, atvykus automobiliu, keleivius išlydėti ir pasitikti bus galima naujai įrengtoje aikštelėje P2, esan...
-
Bendrovė „YIT Lietuva“ gerins susisiekimą magistrale A1: vairuotojų prašo kantrybės ir sąmoningumo
Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo 70,9 iki 80,5 km kapitalinį remontą „Via Lietuva“ užsakymu ...
-
Du „Ignitis grupės“ saulės ir vėjo parkai elektros gamybą pradės jau netrukus2
Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vystomas saulės parkas Tauragėje ir vėjo parkas „Silezija 2“ Lenkijoje elektros gamybą gali pradėti dar šią vasarą, sako grupės finansų vadovas. ...
-
A. Armonaitė su Lietuvos „Continental“ vadovu aptarė plėtros galimybes3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Kaune veikiančios Vokietijos automobilių pramonės milžinės gamyklos „Continental Automotive Lithuania“ vadovu Shayanu Ali (Šajanu Ali) aptarė strateginius įmonės planus...
-
Vyriausybė skyrė J. Petrauskienę Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai2
Vyriausybė trečiadienį paskyrė dabartinę Valstybės duomenų agentūros vadovę Jūratę Petrauskienę antrai kadencijai. ...
-
Vilnius ketina pirkti metro ar kitos viešojo transporto sistemos įrengimo studiją10
Už visuomeninį susisiekimą atsakinga sostinės savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ planuoja pirkti tarptautinę studiją dėl metro ar kitos naujos viešojo transporto sistemos Vilniuje įrengimo. ...
-
„Air Baltic“ keleivių Lietuvoje balandį padaugėjo 35 proc.1
Kovo pabaigoje prasidėjus aviacijos vasaros sezonui Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ balandį vien Lietuvoje pervežė 53,4 tūkst. keleivių – 35 proc. daugiau nei prieš metus (39,6 tūkst.). ...
-
Lietuvos bankas vertina naujus SEB paslaugų įkainius5
Vienam didžiausių komercinių bankų SEB pabranginus kasdienes paslaugas klientams, Lietuvos bankas (LB) vertina tokį banko sprendimą, trečiadienį pranešė LB. ...
-
Naujas „INVL Asset Management“ fondas investuos į Baltijos šalių, Lenkijos įmones
Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ antrinė bendrovė „INVL Asset Management“ įsteigė naują informuotiems investuotojams skirtą uždaro tipo investicinį fondą „INVL Private Equity...